Prieš susitikimą su taip pat ketvirtfinalyje suklupusia Slovėnijos rinktine, Lietuvos komanda surengė treniruotę. Po jos su žurnalistais bendravęs Mindaugas Kuzminskas pasakojo, kad motyvacijos kautis dėl 5–8 vietų nėra daug, tačiau vis dar jaučia vieną paskatinimą.
„Visiems aišku, kad nei laimėsime medalių ir nei kvalifikuosimės į olimpines. Kaip ir sakiau po rungtynių, emocijos ne kokios, bet pasikartosiu – kiek čia fanų atvažiavę, kiek jūsų (žurnalistų – aut. past.) atvažiavę. Žmonės aukoja atostogas, moka didelius pinigus, atvažiuoja palaikyti, tai vien dėl tų geresnių emocijų privalome kovoti.
Man atrodo yra didelis skirtumas, ar grįžti su trimis pralaimėjimais paeiliui ir nuleista galva ar išlikti garbingiems iki galo, laimėti tas dvejas rungtynes ir grįžti geresnės nuotaikos“, – sakė krepšininkas.
Rungtynės tarp Lietuvos ir Slovėnijos vyks šiandien, 15.30 val. Lietuvos laiku. Tiesiogiai mačą transliuos TV3 televizija ir naujienų portalas tv3.lt.
Yra ir FIBA taškai, kurie gali vėliau lemti grupes olimpinėje atrankoje. Ar tai gali būti paskata?
Nežinau. Mes matėme, kai tos grupės yra skirstomos, iš žemesnės vietos gali gauti teoriškai geresnę grupę. Nesikoncentuojame mes per daug į tuos taškus. Galbūt federacijai yra kažkokie pliusai, aš net nežinau, bet dabar turime kovoti dėl sirgalių.
Kokį įspūdį paliko vakar Slovėnijos rinktinė, Luka Dončičiaus emocijos?
Aš manau, kad jis pats viską teisingai pasakė, kad buvo truputį per daug emocingas. Vakar, manau, teisėjai gan griežtai baudė abi komandas, kas galbūt nėra iki galo įprasta tokio svarbumo rungtynėse. Įdomu, kaip teisėjai reaguos šiandien.
Slovėnijos komanda yra ta, kuri ieško būdų, meta daugiausiai baudų čempionate, bet žiūrime dabar labiausiai į save.
Kaip atrodė kita diena po pralaimėjimo?
Liūdna, „be veidų“ visi vaikščiojo. Dar ir dabar (liūdna – aut. past.), tokie pralaimėjimai nepasimiršta per vieną ar dvi dienas, kai viskas gerai dėliojosi ir žaidėme gerai.
Čempionatuose labai svarbu, kad susidėliotų tos kortos ir viskas mums labai gerai sukrito tik patys nesustovėjome.
Ar buvo koks nors pokalbis, kur padrąsinote vienas kitą?
Vakar treneriai nusprendė neiti į salę, kas buvo geras sprendimas. Galėjome pailsėti nuo krepšinio, turėjome bendrą vakarienę kartu, išvažiavome, šiek tiek prasiblaškėme.
Kažkokių padrąsinimų… Kad ir yra jaunų žaidėjų, visi ganėtinai patyrę, tai nėra čia ką kalbėti.
Ar tai, kad grįžus iš čempionato iškart prasideda sezonai, yra pliusas, padės pasimiršti?
Iš psichologinės pusės yra gerai. Eini, žaidi, kitas etapas. Visi žinome, kad kai yra tokie momentai, geriau būti užimtam. Kita vertus, fizinis nuovargis nėra mažas. Vis tiek žaidžiame kas antrą dieną, treniruojamės ir pan.
Žiūrint į kitus metus, aišku, dar neaišku, kas žais, kas – ne, bet iškart po sezono – olimpinė atranka. Jeigu patenki į olimpiadą, iškart olimpiada, o po jos – iškart vėl sezonas. Krūvis yra didelis, bet patys pasirinkome tą profesiją.
Vakar apsilankei garsiojoje Manilos krepšinio aikštelėje. Koks įspūdis ir ar metimas iš vidurio iš pirmo karto įkrito?
Ne, ne iš pirmo, bet gan greitai (juokiasi). Labai įdomu. Atvyko, kaip suprantu, to kvartalo ar miestelio meras su vicemeru. Turėjome apsaugą, visur apėjome, apvaikščiojome, parodė vietas, užlipome ant stogo, pamatėme, kaip vietiniai gyvena.
Labai, labai įdomu, įspūdinga vieta. Smagu, kad nesėdėjau viešbutyje ir buvo šansas pravėdinti galvą.
Iš likusių keturių komandų, kas turi didžiausią šansą laimėti titulą?
Jeigu reikėtų rinktis, manyčiau, kad amerikonai. Be abejo, italai žaidė tikrai prastai, bet po mūsų rungtynių panašu, kad JAV įjungė truputį kitą bėgį. Padarėme sau meškos paslaugą, o jiems – gerą darbą.
Ką manai apie Bobby Portiso replikas, kad lietuvius nubaudė krepšinio dievai dėl kepurėlių ir liežuvio V. Kariniausko?
Negaliu pasakyti dėl kepurėlių ar liežuvio, bet nesu aš tų dalykų šalininkas. Nelabai esu per karjerą kažką panašaus daręs, nes dažnai tai atsisuka prieš tave. Aišku, nekalbu apie Vaidą, nes ta kepurėlė buvo labiau pritrauktas reikalas.
Užsiminei, kaip italai atrodė, tai ar buvo pamąstymų, kaip jums būtų susiklostę, koks kelias būtų?
Daug buvo, normalu. Net neabejoju, kad italai mums buvo daug parankesnis priešininkas, bet sakau – negali rinktis varžovų. Garbė, sąžiningumas turi visada būti pirmoje vietoje. Garbė, visų pirma, vilkėti tuos marškinėlius ir neatidavinėti rungtynių.
Aš suprantu žmones, kurie sakė, kad galbūt reikėjo pralaimėti tas rungtynes, bet apie ką mes kalbame. Pralaimėti Amerikai?
