Po rungtynių žalgiriečių kapitonas Edgaras Ulanovas juokavo, kad nerezultatyvus mačas buvo netgi šiek tiek vimdantis:
„Neapsivėmėte nei vienas žiūrėdami šitą krepšinį? Nes mes tai beveik apsivėmėme“, – juokėsi krepšininkas. „Juokas juokais, bet šiandien buvo visiškas senų gerų laikų „Žalgirio“ „gimdymas“. Svarbiausia, kad pasibaigė pergale.“
Aukštaūgis po mačo nurodė dvi pagrindines savybes, kurios leido kauniečiams iš Berlyno išsivežti pergalę, tačiau neslėpė, kad žaidimas nebuvo gražus.
„Svarbiausios detalės, kurios nulėmė, tai, manau, gynyba ir fiziškumas, kurį šiandien davėme. Jis visiškai skiriasi nuo to, kai žaidėm su Madridu ir su „Barca“. Kažkiek tikriausiai per daug ir gerbėme juos, kažkiek ir patys turbūt netikėjome savimi.
Šiandien reikėjo tos pergalės ir varžovas buvo „iš kitos lentynos“, bet buvo velniškai sunku. Svarbiausia, kad taip negražiai, bet pavyko išstumti tą pergalę.
Yra daug taisytinų dalykų, bet šiandien laiko analizuoti nėra, žiūrime į kitas rungtynes ir laukia ASVEL“, – kalbėjo E. Ulanovas.
Ar psichologiškai buvo sunkiau žaisti, žinant, kad pralaimėjimas atitolintų atkrintamąsias?
Negalvojame apie tokius dalykus, bet, aišku, kad viskas susideda. Visi dalykai tikrai veikia. Žinojimas, kad reikia laimėti, gero irgi nepriduoda, bet šiandien buvo ta kova, kurios nori treneriai, kuri kažkiek mus traukia sezono eigoje. Ta gynyba, kovingumas...
Kai mes žaidėme prastai, tai juos irgi įvėlėme į tą „bardaką“. Taisytinų dalykų yra: puolime geriau dalintis kamuoliu, išnaudoti silpnąsias puses, žinoma, pataikymas nuo baudų metimo linijos šiandien buvo blogas. Bet sakau, šiandien imame pergalę.
Rungtynių metu buvo sunku išsimesti metimus, bet ketvirtame kėlinyje pasiėmei iniciatyvą sau ir buvo keli kertiniai momentai. Akcentavo treneris imtis tos iniciatyvos?
Rungtynių pradžioje ėmiausi tikrai daug. Teisėjai tikrai leido šiandien kietai žaisti, bandžiau veržtis, ieškojau kažkur pražangų, bet nesulaukiau ir išėjo daug pramestų metimų. Visiškai nesisekė pirmoje pusėje.
Antroje pusėje ieškojome kitų komandos draugų, kurie traukė – ir Achille Polonara, ir Isaiah Tayloras. Gale tiesiog taip išėjo. Sušaukė treneris derinį, o kitą – pasiėmiau pražangą ir pavyko pirmą kartą dvi iš dviejų sumesti (šypsosi).
Atrodo, kad šiandien I. Tayloras ir A. Polonara buvo vieni kertinių žaidėjų. Kiek jaučiasi, kad jie jau įsiliejo į komandą?
Žinoma, jau jie čia netrumpai ir turi vis daugiau prisidėti, nebijoti tos atsakomybės. Mes juos palaikome, kartais ir pastumiame daugiau, ypač Isaiah, kuris antroje pusėje buvo visiškai kitoks nei pirmoje. Norisi, kad jie būtų mūsų komandos dalimi, jaustųsi patogiai.
Žinoma, bus daug rungtynių, bus pakilimų ir nuopuolių – visiškai normalu, bet už abu juos labai džiaugiuosi.
Ar tikėjotės, kad bus toks palaikymas?
Jau dabar kiekvienoje išvykoje pradėjo mus lepinti sirgaliai. Dar kartą labai dėkojame, malonu. Šiandien jie išvis buvo labai garsūs ir tas tikrai jautėsi. Žinant, kad ir Vokietijos sirgaliai nėra patys garsiausi, tai („Žalgirio“ sirgaliai – aut. past.) buvo pavyzdys, kaip reikia palaikyti komandą.
