Rungtynės prasidės 22 val. Lietuvos laiku.
Danams šis Europos čempionatas yra tikra emocijų karuselė. Nuo vos tragedija nesibaigusio pirmojo mačo iki ne taip jau ir toli esančio šanso pakartoti 1992 m. sėkmę ir triumfuoti pirmenybėse. Arba bent turėti galimybę kovoti finale.
Pirmosiose rungtynėse danai išgyveno tikrą siaubą dėl saugo Christiano Erikseno. Futbolininkas sukniubo aikštėje mačo metu. Kaip vėliau paaiškėjo, kuriam laikui jam buvo sustojusi širdis.
Jam buvo atliekamas širdies masažas, netrukus jis buvo išgabentas į ligoninę. Milijonai žiūrovų prie televizoriaus ekranų, stadione buvę sirgaliai, kiti futbolininkai ir visa futbolo bendruomenė tiesiog nuščiuvo.
Laimei, viskas nesibaigė tragiškai ir ir futbolininkas po keletos dienų praleistų ligoninėje jau išleistas namo.
Tačiau apskritai jo karjeros ateitis vis dar neaiški. 27 metų saugas, žinoma, šiame čempionate po to incidento aikštėje daugiau nebepasirodė.
Tarsi sukrėsti ir įkvėpti šios situacijos danai sėkmingai užbaigė grupių etapą, o atkrintamosiose įveikė čekus ir Velsą.
„Visi buvo šoke. Mes to niekada nepamiršime“, – prisiminęs Ch. Erikseno situaciją sako ilgametis danų sirgalius Jesas Hogsbergas Lindas.
Jis kartu su tūkstančiais danų seka savo komandos pasirodymą Europos čempionate.
„Esu Kopenhagos stadione buves šimtus kartų, bet niekada nemačiau tokios tylios atmosferos. Visi buvo šoke. Tiesą pasakius, vėliau, pratęsus mačą, nedaug ką iš jo ir pamenu“, – tikino futbolo sirgalius.
Danai tą pirmąjį čempionatą mačą suomiams vėliau rungtynes pratęsus pralaimėjo 0:1.
Vėliau sekė ir pralaimėjimas belgams, bet svarbiausiose rungtynėse tarsi skrajojanti danų komanda 4:1 nugalėjo rusus ir iškovojo teisę keliauti toliau Europos čempionate.
„Komanda išgyveno tikrai sunkų periodą. Tas pralaimėjimas belgams buvo skaudus, kadangi po to rungtynės su rusais buvo labai svarbios. Ten atmosfera buvo magiška. Žaidėjai buvo puikūs, mes vėl galėjome kalbėti apie futbolą, nes žinojome, kad Ch. Eriksenui viskas yra gerai, jis kvėpuoja ir yra sąmoningas“, – sakė ištikimas danų rinktinės sirgalius J. Lindas.
Danai čempionate sulaukė daugybės simpatijų. Jų kovingumas ir drąsa neliko nepastebėta. Norom nenorom visi prisimena ir tą įsimintiną triumfą 1992 m. Europos futbolo čempionate, kai iš šios rinktinės to tikrai niekas nesitikėjo.
Maža to, danai į tą čempionatą pateko tik todėl, nes iš jo buvo pašalinta tuometinė Jugoslavija.
„Nuo to incidento su Ch. Eriksenu viskas tarsi buvo žemumose, bet paskui staigiai ėmė kilti. Emocijų karuselės netgi sunkiai apibūdinamos“, – BBC sakė danų sporto žunralistas Krestenas Mosbaekas Gravesenas.
„Mums, žurnalistams, kalbėtis su komandos žaidėjais vienas malonumas. Jaučiasi ryšys, kad jie yra tokie pat paprasti ir mylintis futbolą žmonės, nepaisant to, kad kai kurie jų žaidžia tikrai galingose klubuose.
Šalies miestuose vyrauja geros nuotaikos. Vėliavos yra vos ne kiekvienu langu, emocijos pakilusios aukštai. Neteko to matyti nuo pat 1992-ųjų. Galbūt tai yra situacija, kai tam tikri sukrėtimai suvienija“, – pasakojo žurnalistas.
Kasperas Hjulmandas Daniją treniruoja nuo pat prėjusių metų liepos. Jis šalyje gerbiamas treneris. Dabar giriamas už tai, kad sugebėjo kaip reikiant suvienyti komandą.
„Mūsų ryšys komandoje yra puikus. Nebūtinai tai susiję su tuo, kas nutiko Christianui. Tačiau aišku, toje situacijoje tu greitai permąstai visą gyvenimą. Suvoki, kad jis gali baigtis labai greitai“, – sakė rinktinės treneris.
„Netikiu pasakomis, tačiau tikiu, kad tvirtas charakteris, atjauta ir meilė, kurią davė visa Danijos tauta, suteikė mums sparnus“, – tikino jis.
„Danų stiprybė yra vienybėje, – rašoma „nytimes“ straipsnyje. – Jų susivienijimas ir stovėjimas vienas už kitą tiesiog akivaizdus. Ch. Eriksenas turėjo tam įtakos, bet ne visos komandos po tokio dalyko sugebėtų atsigauti ir iš tikrųjų demonstruoti aikštėje gerus dalykus“.
Danus jau daug kas vadina juoduoju šio čempionato arkliuku. Ch. Eriksenas yra ilgametis rinktinės lyderis, bet iš jo šį vaidmenį turėjo perimti kiti.
Ypač akys krypsta į kapitoną Simoną Kjaerą, vidurio saugą Piere-Emilį Hojberą, jaunąjį talentą puolėją Kasperą Dolbergą ir kitus.
Danus palaiko ne tik visa šalis, bet ir, atrodo, kad daug neutralių futbolo sirgalių. Jiems patinka tokios pelenės istorijos. Praėjusiame Europos čempionate panašioje padėtyje buvo Velsas, kuris irgi tada nukeliavo iki pusfinalio, bet jame pralaimėjo.
Danijos rinktinės trečiadienio vakarą laukią rimtas iššūkis. Anglija demonstruoja labai solidų futbolą, kevirtfinalyje net 4:0 sutriuškino Ukrainą. Apskritai čempionate anglai dar nepraleido nei vieno įvarčio.
Visa jų šalis jau net ir nenorėdami prisimena šūkį „It's comming home“ (tai atkeliauja namo, – aut. past., vertimas iš anglų kalbos). Anglai didelio futbolo turnyro nelaimėjo nuo pat 1966-ųjų.
Kad ir kokie vieningi būtų danai, jie mače tikrai nebus favoitai. Tačiau gal ir gerai, rašo BBC, jų neslėgs įtampa, o atsipalaidavusi komanda bus dar pavojingesnė.
Rinktinė nužygiavo labai toli, iki finalo vos žingsnis, bet vargiai kas juos kaltins, jei jų kelionė baigsis ir pusfinalyje.
„Danų pasaka unikali. Nuo vos tragedija nesibaigusiu nutikimu ir realaus šanso būti bent jau finale. Emocijų karuselė sunkiai apibūdinama. Visas jų kelias toks, kad šis pasididžiavimas priklauso ne vienam žmogui, o visai tautai“, – danų kelią apibūdina BBC.
🇩🇰 Denmark receive a heroes' welcome! 🙌
— UEFA EURO 2020 (@EURO2020) July 5, 2021
Next stop: London! 🤩#EURO2020 pic.twitter.com/5rWlmI0UUw
