Rusijos rinktinės ir klubai jau išmesti arba suspenduoti iš absoliučiai visų sporto šakų – nors dar ne visos organizacijos paskelbė apie tai, bet Tarptautinis olimpinis komitetas (IOC) pareiškė, kad sportininkai ir nacionalinės komandos iš Rusijos ir Baltarusijos neturėtų būti kviečiami į jokias varžybas.
Netrukus prasidėsiančios paralimpinės žaidynės greičiausiai taip pat užtrenks duris rusams.
Atskirai apie savo sprendimus jau paskelbė tokios organizacijos kaip FIFA, UEFA, IIHF, NHL, Eurolyga, „Formulė 1“ atšaukė lenktynes Sočyje, o Sankt Peterburgas neteko Čempionų lygos finalo.
Taip, iš sporto pasaulio metami rusai netaps tokiu galvos skausmu V. Putinui kaip pasaulinės sankcijos šalies ekonomikai, tačiau kaip reikiant smogs per ego.
Nėra jokių abejonių, kad V. Putinas mėgausi dėmesiu, kurį gauna per didžiuosius sporto renginius.
Autokratai per pasaulio istoriją tarptautinius sporto renginius naudojo nuolat, norėdami nusivalyti tai, kuo susitepė.
Tą visos savo politinės karjeros metu darė ir V. Putinas – prisiminkite visas nuotraukas, kuriose jis pozuoja ant dziudo kilimo ar apsirengęs ledo ritulio aprangą ir „mušantis“ dešimt įvarčių. Jau rengdamas 2014 m. Sočio olimpines žaidynes jis planavo Krymo aneksiją. Dar po ketverių metų jis spaudė rankas futbolo žvaigždėms, pozavo su kovos menų žvaigžde Conoru McGregoru.
Tarptautinės sporto organizacijos kritiką dėl pernelyg artimų santykių su autoritariniais režimais ir jų vadais dažniausiai atremia sena, nuvalkiota fraze, kad sporto nederėtų maišyti su politika. Taip dažnai sakoma ir dėl to, kad jas tiesiogiai finansuoja rusų kompanijos – „Gazprom“ yra stipriai įleidusi šaknis į futbolą ir krepšinį.
Todėl FIFA ir UEFA nesiėmė jokių veiksmų 2008 m., kai Rusija pradėjo karą Gruzijoje ar 2014 m., kai aneksavo Krymą. 2018 m. FIFA prezidentas Gianni Infantino sulaukė klausimo, ar jaučiasi patogiai puoselėdamas artimus santykius su V. Putinu. Į tai jis atsakė: „Pasaulyje yra daug neteisybės“.
Tačiau rusų invazija ir pradėtas karas Ukrainoje keičia sporto pasaulį – tai jau ne politika. Be minėtų sankcijų UEFA jau nutraukė sutartį su „Gazprom“, tą patį padarė vokiečių futbolo klubas „Schalke 04“, „Manchester United“ iš rėmėjų išmetė „Aeroflot“. Pavyzdžių yra ir daugiau – sporto pasaulis masiškai valosi nuo rusiškų pinigų priklausomybės.
Tokios Rusijos sporto žvaigždės kaip tenisininkas Andrejus Rubliovas, dviratininkas Pavelas Sivakovas, net V. Putino gerbėjas, ledo ritulio superžvaigždė Aleksejus Ovečkinas, paprašė taikos ir karo nutraukimo.
„Rusijos atletų kalbos pasieks sirgalių ausis gimtinėje ir tik dar labiau skatins žmones kelti klausimus dėl tokių valdžios poelgių“, – įsitikinęs Michaelas Payne’as, buvęs IOC rinkodaros vadovas.
Kitas buvęs IOC darbuotojas, dirbęs ties penkeriomis olimpinėmis žaidynėmis, sako, kad duodami čempionatus Rusijai jie tikėjosi gero.
„Daug žmonių, taip pat ir aš, tikėjome, kad suteikdami teisę jiems rengti olimpines žaidynes, pasaulio futbolo čempionatą, kažkokiu būdu prisidėsime prie atviros ir liberalios visuomenės, atversime naujus progreso kelius Rusijos jaunimui. Ir mes klydome“, – sakė Terrence’as Burnsas.
Klydo. Dabar Rusija lieka ne tik be aukščiausio lygio sporto, bet ir be masiškai šalį paliekančių krepšinio, futbolo žvaigždžių. Griūva Kontitentinė ledo ritulio lyga (KHL), šalis neteko daugybės svarbių sporto renginių.
Dėl to jau pyksta rusų sporto portalai – visi iki vieno siūlo nepainioti sporto su politika ir svaidosi straipsniais, kuriuose žada, kad visi pasigailės supratę, kokių didingų klubų ir rinktinių neteko pasaulis.
Komentatoriai po šiais straipsniais siūlo atsibusti ir atsipeikėti.
Bet jei ir atsipeikės, bus vėlu. Sporto pasaulis nori išsivalyti nuo priklausomybės Rusijai, nenori jos matyti savo bendruomenėje – tam pakeisti gali reikėti labai daug laiko, o V. Putinas jau niekada negalės maudytis šlovės spinduliuose, prisidengdamas sporto grožiu.
