Aukštaūgis šiemet NBA čempionate vidutiniškai per mačą pelno 18,8 taško, atkovoja 12,2 kamuolio ir atlieka 6,9 rezultatyvaus perdavimo.
D. Sabonio žaidimas neliko neįvertintas – lietuvis trečią kartą karjeroje yra pakviestas į NBA „Visų žvaigždžių“ rungtynes, kurios vyks jau šį savaitgalį.
Beje, „Visų žvaigždžių“ savaitgalio renginių transliacijas galėsite tiesiogiai stebėti per TV3 Sport ir GO3. Plačiau skaitykite ČIA.
Apie laukiantį savaitgalį, ateities planus, dar gruodžio pabaigoje patirtą dešinės rankos nykščio traumą bei fantastišką sezoną D. Sabonis kalbėjosi su vienu didžiausiu sporto leidinių „The Athletic“.
Kai prieš metus D. Sabonis davė interviu „The Athletic“, jis buvo tik ką palikęs Indianą ir mainų būdų atsidūrė Sakramento „Kings“.
Tuo metu lietuvis gaudavo nemažai kritikos, o kritikos strėlės tik sustiprėjo, kai kartu su „Kings“ D. Sabonis pralaimėjo 10 iš 15 rungtynių ir užėmė 12-ąją vietą Vakarų konferencijoje, rašo „The Athletic“.
D. Sabonis puikiai suprato, jog tokioje aplinkoje būtų neprotinga per daug prižadėti ir po to neįgyvendinti žadėto pažado.
Todėl jis nieko nesakė apie tai, kad sugebės nutraukti dar 2007 m. prasidėjusią „Kings“ atkrintamųjų varžybų sausrą ar kad vėl galbūt gaus galimybę sudalyvauti„Visų žvaigždžių“ savaitgalyje.
„Mes tiesiog bandome pakeisti kai kuriuos dalykus ir pasukti viską teisinga linkme“, – tuomet sakė D. Sabonis.
Tačiau kokį pokytį gali padaryti vieneri metai! „Kings“ kartu su D. Saboniu per metus sugebėjo įrodyti, kad galima pasiekti kur kas daugiau negu iš jų buvo tikimasi.
D. Sabonis „Visų žvaigždžių“ savaitgalyje dalyvaus su komandos draugu De'Aaronu Foxu.
Tai pirmas kartas nuo 2004 m., kai „Kings“ turės du krepšininkus „Visų žvaigždžių“ savaitgalio rungtynėse. Paskutinį sykį tokiais žaidėjais buvo Bradas Milleris ir Peja Stojakovičius.
„Kings“ narių visame savaitgalyje bus dar daugiau, nes komandos gynėjas Kevinas Huerteris dalyvaus tritaškių konkurse, o naujokas puolėjas Keeganas Murray – kylančių žvaigždžių mače.
Apie visą tai – „The Athletic“ žurnalisto Samo Amicko pokalbis su D. Saboniu.
Kai persikėlėte į Sakramentą, kai kurie buvo gana skeptiškai nusiteikę, kad kada nors vėl tapsite „Visų žvaigždžių" savaitgalio dalyviu ir kaip jums seksis komandoje.
Turint visą tai omenyje, ką jums vėl reiškia būti pakviestam į „Visų žvaigždžių“ rungtynes?
Man atrodo, kad šis kartas asmeniškai iš visų trijų reiškia daugiausiai, nes, kaip ir minėjote, jis yra su „Kings“ uniforma. Įvykus mainams žmonės kalbėjo daug negatyvių dalykų, tačiau „Kings“ generalinis vadybininkas ir jo asistentas patikėjo manimi.
Tačiau tokie rezultatai nėra tik mano nuopelnai. Prie jų prisidėjo daug dalykų: trenerio Mike'o Browno pamokos bei daugybė žmonių, kurie siekia to paties tikslo. Bet aš buvau tarsi ta pirmoji grandis ir man teko didelė atsakomybė.
Kadangi jau esu dalyvavęs „Visų žvaigždžių“ savaitgalyje anksčiau žaidžiant Rytuose, patekti į šį renginį rungtyniaujant Vakaruose reiškia labai daug.
Tuo pačiu metu esame trečioji konferencijos komanda. Taigi akivaizdu, kad yra tikslas išlaikyti šią vietą arba net pakilti aukščiau. Ir kad tai pavyko padaryti Vakaruose, kur yra tokia milžiniška konkurencija – puikios žinios miestui ir komandai.
Vadinasi, mes esame gera komanda ir stipri organizacija. Net keturi iš mūsų dalyvaus „Visų žvaigždžių“ savaitgalyje, o to jau seniai nėra buvę.
Kalbant apie „Visų žvaigždžių“ savaitgalio mačą, nuo paskutinio karto, kai komanda turėjo du dalyvaujančius žaidėjus, praėjo beveik dvidešimt metų...
Visi žiūrės „Visų žvaigždžių“ savaitgalį, o šiemet tai bus trys dienos iš eilės, kai kiekvieną dieną bus galima pamatyti po vieną narį iš mūsų komandos. Todėl tai yra gana ypatinga.
Tai kelia miesto, sirgalių ir bendruomenės lygį. O tada jie atlieka savo darbą, atvykdami į kiekvienas rungtynes, būdami užsivedę ir suteikdami mums energijos rungtynėse.
Ar pasikeitė jūsų požiūris į ilgalaikio darbo perspektyvas kai atvykote į Sakramentą?
Atvykęs turėjau tą patį nusiteikimą, nes esu profesionalas ir atliksiu savo darbą ir nesvarbu, kokioje komandoje esu.
Akivaizdu, kad man čia patinka. Visi tai žino. Tačiau, kaip matėme per neseniai įvykusius mainus, niekas negali žinoti, kiek ilgai bus komandoje. Viskas ne žaidėjų rankose.
Bet aš džiaugiuosi, kad esame trečioje vietoje ir tikiuosi, jog situacija toliau tik gerės. Dabar toks yra tikslas, o kas nutiks vėliau, pamatysime.
Šiek tiek pakalbėkime apie šį sezoną. Kai patyrėte traumą, akivaizdu, kad jūsų pasirinkimas buvo vis vien žaisti ir tai davė postūmį komandos geriems rezultatams. Bet kaip tai buvo sunku jums asmeniškai? Vis dar jaučiate piršto skausmus ar šiuo metu stuacija yra gera?
Man pačiam atrodo, kad tai buvo teisingas sprendimas. Man sunku praleisti rungtynes, nors tokiose situacijoje leidžiu sau kelias dienas pailsėti.
Mes juokaujame, kad aš labai greitai gyju, todėl pasakiau, kad duosiu sau porą dienų ir pažiūrėsime ar patinimas sumažės. Akivaizdu, kad skauda, bet žinant gijimą po operacijos, buvo numatyta praleisti nuo šešių iki aštuonių savaičių.
Taigi, man buvo sunku priimti sprendimą. Niekada nebuvau atsidūręs tokioje situacijoje, kur reikėjo spręsti dėl operacijos.
Bet operacija buvo kažkas, ko tikrai nenorėjau daryti, turėdamas omenyje visą darbą, kurį įdėjome, pradedant nuo mainų. Negaliu dabar tiesiog nuvilti savo komandos. Tad jei tai yra kažkas, ko galiu išgyventi, tikrai norėjau taip ir pabandyti.
Tos kelios dienos, per kurias tiesiog ruošiausi rungtynėms, buvo tas gijimo procesas. Bet, žinoma, ir dabar prieš ar po rungtynių su medikais darome viską, kad situacija nepablogėtų.
Kaip tai konkrečiai atrodo? Koks yra gydymas?
Rankų terapija, ledas, keletas aparatų, kurie skleidžia elektros bangas. Terapijos pasaulyje jie žino, kas tai yra (juokiasi). Tai užima daug laiko. Ir namuose, jeigu sėdžiu ir žiūriu televizorių ar dar ką nors, turiu įjungęs tuos terapijos prietaisus arba rūpinuosi, kad ranka būtų su ledu.
Tikiuosi, kad vasarą man nereikės operuotis, kad ranka bus pagydyta. Tačiau žaidžiant ir gaunant smūgius galima ir dar stipriau susižeisti, o apsisaugoti rungtynių metu sunku. Tai lyg amerikietiški kalneliai – aukštyn ir žemyn.
Spėju, kad kai kurie vyrukai rungtynių užkliudo traumuotą vietą. Ar teko susidurti su tokiais atvejais, kai tai daroma specialiai?
Taip, buvo pora žaidėjų. Nesakysiu pavardžių, bet buvo. Kai kurie žaidėjai net juokauja (apie tai), bet mes esame artimi. Bet kartais būna momentų, kai susidūrimas atrodo įtartinai.
Pavyzdžiui, kaip mes ketiname atkovoti kamuolį, o priešininkas sugriebia būtent tą skaudamą vietą. Tačiau, kartais tai tiesiog nutinka ir aš nieko nesakau. Tiesiog žaidžiu savo žaidimą. Bet tai yra kažkas, apie ką norėčiau, kad man nereikėtų galvoti žaidimo metu.
Ar yra buvę atvejų, kai galvojote, kad dėl to teks kurį laiką ilgiau sėdėti ant suolelio, ar jautėtės gana užtikrintai, kad galėsite žaisti toliau?
Paprastai būnų gana užtikrintas. Tai mano dešinioji ranka, todėl tai nėra mano pagrindinė ranka.
Kartais skauda, bet perduodant kamuolį ir driblinguojant jau neskauda. Galiu tai daryti tokiu pat lygiu, kaip ir prieš traumą. Metimas gal kartais ir skiriasi, bet man tai per daug netrukdo. Kai esu aikštėje, noriu tiesiog žaisti.
Girdėjau, kad turėjote tvirtą nuomonę apie tai, kaip norite žaisti. Ir kad pradžioje vyko diskusijos apie tai, kaip treneris Mike'as Brownas mato jūsų žaidimą, o ne kaip jį matote jūs. Koks buvo tas procesas, kai jūs abu išsiaiškinote viziją ir bendrus tarpusavio santykius?
Visa tai vyksta dar ir šiandien. Mes ginčijamės, bet ne blogąja prasme, o tiesiog pasikalbame ir bandome rasti geriausią sprendimą.
Metų pradžioje mačiau save darant vienus dalykus, o jis matė mane darant kažką kitą. Tačiau sezonui įsibėgėjus jaučiu, kad mes radome tą viduriuką, kuriame deriname tai, kaip jis mato mane žaidžiantį ir kaip aš matau save aikštėje.
Ar treneiui reikėjo pamatyti tave iš arti, kad patikėtų tuo, ką tu gali padaryti aikštėje?
Mike'as Brownas dirbo su labai aukšto lygio žaidėjais, pavyzdžiui Draymondu Greenu. Todėl, kai sužinojau, kad dirbsime kartu supratau, kad būsiu statomas į tokias žaidybines situacijas, kuriose nesu buvęs.
Tačiau žinojau, jog tai bus geros pamokos ir aš viską išmoksiu. Taigi, metams bėgant mes tikrai mokėmės vieni iš kitų. Ir tikrai turėjau jam įrodyti, ką sugebu, kad gaučiau jo pasitikėjimą.
Nors pradžioje buvo sunku suprasti ko iš manęs nori ir dar sugebėti likti savimi, tačiau dabar viskas puiku.
Žiūrėjau rungtynes su Fyniksu ir pagalvojau, kad jūsų laukia sunkus kelias, kai tiek Vakaruose, tiek apskritai lygoje tiek pajėgių komandų. Kaip pats visą tai įsivaizduoji?
Tokių sunkių rungtynių jau yra buvę. Komandos kovoja dėl vietų ir visiškai nebijo kovos, todėl lengva tikrai nebūna.
Su „Suns“ buvo vienos iš tokių rungtynių. Gal mes ne taip gerai pataikėme, bet apskritai mums sekėsi gerai. Žaidėme išvykoje, o jie yra atkrintamųjų varžybų komanda ir turi patirties, veteranų, todėl žino, ką daryti.
Akivaizdu, kad galime pasimokyti iš daugybės klaidų, bet jaučiu, kad esame teisingame kelyje. Manau, kad gerai, jog didelius išbandymus gauname dabar, nes žinome, kad kovas ir balandis bus labai sunkūs, tad reikia tam pasiruošti.
Kalbant apie „Visų žvaigždžių“ savaitgalį. Įdomu, ar matėte kokius nors Kyrie Irvingo komentarus po jūsų rungtynių su „Mavericks“?
Ne, nemačiau. Po mūsų rungtynių?
Taip. Tai buvo komplimentas. Kyrie buvo paklaustas apie jus ir De'Aaroną, jūsų partnerystę, konkrečiai apie jūsų tarpusavio žaidimą. Kai jo paklausė, jis nusišypsojo ir pasakė, kad buvo sužavėtas. Ką jums tai reiškia?
Tai yra labai malonu. Kai atvyksti iš Europos ir superžvaigždės, kurias anksčiau stebėdavai, žvalgosi į tavo žaidimą, tai yra nesuvokiamai šaunu.
Tai rodo tam tikrą pagarbą. Kai žaidėme tas rungtynes, tikrai jautėsi, kad kažką darome gerai ir ti buvo panašiau į atkrintamąsias varžybas, todėl tokį Kyrie įvertinimą girdėti yra nuostabu.
