Ši pergalė buvo istorinis įvykis, užtikrinęs Suomijos vietą „Euro 2020“ čempionate, kuriame Suomija dalyvauja pirmą kartą.
Kuklus 10 766 vietų „Sonera“ stadionas Helsinkyje rungtynių metu buvo sausakimšas, o dar tūkstančiai sirgalių susirinko Suomijos sostinės centre. Nuaidėjus paskutiniam švilpukui, šiaurinėje šalyje prasidėjo dar niekada nematyta šventė.
Tačiau norint geriau suvokti šios pergalės svarbą Suomijos futbolo fanams, reikia prisiminti vieną tamsiausių jų rinktinės pralaimėjimų. Jis buvo toks skaudus, kad kai kurie šio mačo dalyviai net kelis dešimtmečius blokavo bet kokius prisiminimus apie jį.
Pralaimėjimas prieš Vengriją
1997 m. spalio 11 d. Paprašykite bet kurio vyresnio futbolo fano Suomijoje prisiminti šią datą – prieš atsakydami į jūsų klausimą jie, tikriausiai, pirma susirauks.
Tai paskutinių atrankos į 1998 m. Pasaulio taurės čempionatą varžybų data, kai Suomija kovojo prieš Vengriją. Laimėję, suomiai būtų patekę į atkrintamąsias. Viskas klostėsi puikiai, o suomiai pirmavo rezultatu 1:0.
Likus vos kelioms sekundėms, Vengrija įžaidė kampinį. Kamuolį išsiuntus į baudos aikštelę, stadione kilo sąmyšis. Paskutiniai penki prie kamuolio prisilietę žaidėjai buvo suomiai. Kamuolys buvo paniškai muštas vartų link, kur buvo pašalintas nuo vartų linijos, tačiau jis pataikė į vartininko Teuvo Moilaneno nugarą ir atsimušė tiesiai į vartus.
Tai buvo paskutinis žaidimo spyris, po kurio nuskambėjo paskutinysis švilpukas ir mačas baigėsi rezultatu 1:1. Suomijos viltys patekti į atkrintamąsias žlugo. Apstulbusiems žaidėjams paliekant aikštę, stadioną apėmė klaiki tyla.
„Paskutinėmis rungtynių minutėmis aš jaučiausi taip, lyg būčiau pasiekęs pasaulio viršūnę“, – „BBC Sport“ sakė susitikime dalyvavęs buvęs Suomijos rinktinės narys Juha Reinis.
„Man buvo 22-eji, tai buvo vienos pirmųjų mano rungtynių nacionalinėje komandoje. Man atrodė, kad būtent tai ir yra futbolas. Tu niekuomet nepraloši, tik laimi ir žaidi didžiausiuose turnyruose, – sakė J. Reinis. – Kai tai įvyko, mano mintys visiškai užtemo. Po to įvarčio aš atsigavau tik prieš kokius dvejus ar trejus metus. Neseniai mačiau nuotrauką, kurioje aš ir Jari Litmanenas po šio mačo paliekame aikštę, tačiau aš to paprasčiausiai neprisimenu.“
Aistruolis Tero Vaatainenas mačo metu buvo tribūnose.
„Vis dar prisimenu atmosferą stadione, – pasakojo jis. – Visi džiūgavo, kai staiga buvo įmuštas įvartis ir stojo mirtina tyla. Tai buvo taip keista. Lyg būčiau teleportuotas į kokią nors tuščią erdvę.“
Auksinė karta Suomijos lūkesčių nepateisino
Tačiau buvo viltis, kad šios tamsios dienos prisiminimai greitai pasimirš. Amžiaus pradžioje Suomijos rinktinę sudarė talentingi profesionalai, iš kurių daugelis žaidė aukščiausiu lygiu Europoje: J. Litmanenas, Sami Hyypia, Jussi Jaaskelainenas, Antti Niemi, Mikaelas Forssellas ir kiti.
Jie buvo vadinami Suomijos futbolo auksine karta, todėl daugelis tikėjo, kad jiems pavyks pagaliau patekti į didžiausiąjį turnyrą. Tačiau ir šios svajonės neišsipildė.
Prie savo tikslo jie priartėjo 2007 m. Vedami Roy Hodgsono, suomiai puikiai pasirodė EURO 2008 atrankoje. Kad užsitikrintų savo vietą čempionate, jiems tereikėjo dar vienos pergalės.
Vienintelė problema – jie žaidė prieš Portugaliją. Suomiai puikiai gynėsi nuo Nuno Gomeso ir Christiano Ronaldo, tačiau buvo mažai vilčių, kad jiems pavyks įmušti įvartį. Žaidimas baigėsi rezultatu 0:0, deja, to nepakako.
Tačiau nepaisant šio pralaimėjimo, taip buvo pasėtos sėklos, kurios davė vaisių po kiek daugiau nei dešimtmečio.
Mokytojas, turintis patirties turnyruose
Kol vyresnieji žaidėjai laižėsi žaizdas po dar vieno pralaimėjimo, jaunimas darė įspūdingą pažangą.
Jaunesnių nei 21-erių metų nacionalinės rinktinės žaidėjai sirgalius pakerėjo atrankos į „Euro 2009“ metu. 2007 m. jie laimėjo visas keturias rungtynes, o kitais metais, išsikovoję dar dvi pergales, jie pirmą kartą istorijoje atvedė Suomiją į Europos jaunimo čempionatą.
Tuometinis komandos treneris Markku Kanerva prieš dvejus metus šį žygdarbį pakartojo ir su vyresniųjų komanda.
Buvęs gynėjas didžiąją savo karjeros dalį praleido Helsinkyje, kur kartu su nacionaline komanda sužaidė 59-iose rungtynėse. Taigi M. Kanerva turėjo pakankamai patirties, reikalingos tapti gerbiamu treneriu. Tiesa, jo pasiekimams daug įtakos turėjo ir jo veikla už aikštelės ribų.
M. Kanerva derino savo futbolo karjerą su mokytojo darbu, o jo specializacijos buvo matematika ir kūno kultūra. Mokymo patirtis buvo svarbus jo, kaip futbolo trenerio, sėkmės veiksnys.
„Jis buvo mano treneris „UEFA B“ trenerių kursuose, – sakė J. Reini. – Kartais galiu būti visiškas pamišėlis ir kalbėti visokius dalykus, o jis, kaip tikras mokytojas, man sakydavo: „Juha! Prašau tylos.“ Bet tai sakydamas jis niekada nesuerzindavo, jis nesakydavo to arogantiškai.
Jo pastabos priversdavo susimąstyti: „Gerai, šneka vadas, mums reikia klausytis.“ Kai jis kalba, jis visada sako tai, ką reikia.Kai jis dirbo su nacionaline rinktine, net toks žaidėjas kaip Norvičo puolėjas Teemu Pukki visuomet jo klausydavosi kaip koks mokinukas. Manau, kad tai yra nuostabu.“
Gerai pasiruošę žaidėjai ir augimas kartu
Suomijai taip pat labai svarbus buvo nuoseklumas. Kai Suomijos jaunimo rinktinė pateko į „Euro 2009“, M. Kanervos treniruojamos komandos kapitonas buvo Timas Sparvas. Dabar jau buvęs „Southampton“ vidurio puolėjas, yra ir naujos vyresnių žaidėjų komandos kapitonas.
Kartu su T. Sparvu į rinktinę pateko ir keli kiti žaidėjai iš pergalingosios jaunimo komandos.
Priešingai nei auksinės kartos žaidėjai, dauguma dabartinės komandos narių nėra puikiai visiems žinomi. Tikriausiai patys populiariausi žaidėjai yra „Norvich“ atstovas T. Pukki, Lėverkuseno „Bayer“ vartininkas Lukkas Hradecky ir T. Sparvas, turintis patirties geriausiose Europos lygose.
Tačiau vietoje to, kad futbolo žvaigždžių trūkumas Suomiams trukdytų, gali būti, kad tai buvo svarbi pastarosios jų sėkmės paslaptis.
„Neseniai kalbėjau su M. Kanerva ir jo asistentu, ir jie abu tikino, kad tokia rinktinės komandinė dvasia yra unikali, – pridūrė J. Reini. – Jie žaidžia kaip klubo komanda. Visi žino, ko iš jų tikimasi, dėl to jie yra tarsi gerai sutepta mašina, ypač gynyboje.“
Suomiją įkvėpė Islandija
Tikriausiai natūralu, kad Suomija sėmėsi įkvėpimo iš Islandijos pasiekimų „Euro 2016“. Tai buvo Islandijos debiutas Europos čempionate, kur visus sužavėjo ne tik jų „Vikingų plojimo“ skanduotė, bet ir netikėta pergalė prieš Angliją, po kurios islandai pateko į ketvirtfinalį.
EURO 2020 Suomija pateko į nuožmią B grupę, kartu su Belgija, Rusija ir Danija. Tačiau savo komandoje jie turi gabų T. Pukki, įmušusį 10 iš 16-os Suomijos įvarčių atrankų metu.
Jie taip pat parodė, kad geba nustebinti. Pernai lapkritį vykusiose draugiškose varžybose jie nugalėjo pasaulio čempionę Prancūziją rezultatu 2:0.
„Žinoma, mus įkvėpė Islandija, – sakė M. Kanerva. – Jie parodė, kad net taip vadinamų mažų šalių svajonės gali išsipildyti, jeigu elgsiesi teisingai ir tikėsi.“
Primename, kad suomiai Europos čempionatą pradėjo kiek netikėta pergale 1:0 prieš favorite laikytą Daniją. Trečiadienį 16 val. skandinavų laukia Rusijos iššūkis.
