Pajėgiausia Lietuvos imtynininkė devyniolikmetė Danutė Domikaitytė nesutinka, kad imtynės – vyriška sporto šaka. Interviu balsas.lt iš Troškūnų (Anykščių r.) kilusi mergina teigė neturinti autoritetų. „Nebandau ko nors kopijuoti, noriu būti originali ir pati bandau visko siekti“, – sako ji.
Imtynininkė D. Domikaitytė – lyderė Lietuvoje, laiminti daugybę turnyrų svetur, dalyvaujanti jaunimo ir suaugusiųjų čempionatuose. Vieną po kitos pergales skinanti imtynininkė svajoja nugalėti olimpinėse žaidynėse ir tikisi jėgas išbandyti jau Rio de Žaneiro olimpiadoje.
Moterų imtynės populiarėja
– Kodėl susidomėjai imtynių sporto šaka? – paklausėme D. Domikaitytės.
– Iš pradžių lankiau dramos būrelį, tačiau turėjau klasioką, kuris nuo pirmų klasių lankė imtynes, be to, man treneris pasiūlė treniruotis, todėl ir nuėjau į šį sportą bei ten pasilikau.
– Kas labiausiai žavi šiame sporte?
– Kovingumas. Šis sportas mus moko siekti tikslų ir nepasiduoti sunkumams. Imtynės ne tik fiziškai paruošia žmones, tačiau sustato viską į vietas ir tolesniam gyvenimui.
– Kaip reaguoji į kalbas, kad ši sporto šaka nemoteriška?
– Visame pasaulyje yra moterų, kurios užsiima tiek krepšiniu, tiek futbolu, tiek regbį žaidžia. Todėl nemanau, kad tai nemoteriška, juk ir vyrai baletą šoka. Nesutinku su tokia nuomone. Bet yra visokių žmonių ir visokių nuomonių.
– Tačiau merginų šiame sporte nedaug?
– Taip, bet manau, kad tai pasikeis. Lietuvoje moterų imtynininkių ratas plečiamas, dabar Šiauliuose pradėjome treniruoti jaunas sportininkes, ir kiti treneriai susikoncentravę į moterų imtynes.
Tikslas – Rio de Žaneiras
– Kokia tavo didžiausia sporto svajonė ir tikslas?
– Manau, olimpinėse žaidynėse iškovoti pirmą vietą.
– Kalbant apie olimpiadas, kiek būtų šansų tave pamatyti Rio de Žaneiro žaidynėse?
– Daug treniruojamės ir daug dirbame, todėl tikiuosi, kad pateksiu į olimpiadą ir joje sudalyvausiu.
– Kuri tavo pergalė įsimintiniausia?
– Europos jaunimo čempionate užimta antra vieta. Taip pat šais metais dalyvavau Europos suaugusiųjų čempionate ir užėmiau devintą vietą, tai irgi šioks toks pasiekimas. Bet jaunimo turnyras labiau įsiminė.
– Pasiekimų daug, tačiau kokia padėtis su šio sporto finansavimu?
– Treneriai atlieka didelį darbą ir ieško remėjų, taip pat padeda federacija. Finansinė padėtis Lietuvoje tikrai nėra labai stipri, todėl kiek kas gali, tiek tas padeda. Lietuva labiau remia krepšinį ar futbolą. Kartais iš federacijos ar iš rėmėjų gauname ir tam tikras premijas už pergales. premijas už pergales.
Studijuos kūno kultūrą
– Kas yra tavo sporto autoritetas?
– Neturiu autoritetų, nebandau ko nors kopijuoti, noriu būti originali ir pati bandau visko siekti.
– Kokie svarbiausi šių metų planai?
– Ruošiamės pasaulio jaunimo čempionatui, kuris vyks Kroatijoje. Manau, kad tikslas yra pirmoji vieta, tačiau pamatysime, kaip bus. Dar reikia atlikti labai daug darbo.
– Ko planuoji siekti po mokyklos?
– Savo sportininkės karjeros tikrai nežadu baigti ir noriu sudalyvauti dar keleriose olimpinėse žaidynėse bei treniruotis, kol jėgos leis. O šiaip norėčiau įstoti į Šiaulių universitetą ir studijuoti kūno kultūrą.
Laisvalaikis – mokslams
– Kurių šalių imtynininkės yra didžiausios tavo priešininkės? Kurios šalys geriausios šiame sporte?
– Yra nemažai tokių šalių: Japonija, Rusija, Ukraina, Švedija, Jungtinės Valstijos, dar Baltarusija. Kiekvienoje šalyje yra lyderių. Tačiau mano svorio kategorijoje lyderė yra rusė Svetlana Lipatova.
– Ar dar lieka laisvo laiko po visų treniruočių?
– Žinoma, lieka. Mes per dieną treniruojamės keturias arba šešias valandas, o visas kitas laikas yra laisvas, todėl jį skiriu arba mokslams, arba atsipalaiduoti.
– Ar vaikinai nebijo stiprios merginos imtynininkės?
– Visko būna, bet kai susipažįsti su žmogumi, supranti, kad imtynės nereiškia, jog moteris yra agresyvi, kovinga ir visą laiką ant visų puls. Galbūt iš pradžių taip atrodo, bet taip nėra.
