Į meistrišką Lietuvos ir Latvijos žygį ne pirmą kartą atsigręžia ir FIBA. Dar prieš istorinę Lietuvos pergalę prieš JAV FIBA savo socialiniuose tinkluose sarkastiškai klausė:
„Ką jie ten pas save namuose valgo? Du Baltijos broliai, kartu turintys mažiau nei 5 mln. gyventojų žais pasaulio čempionato ketvirtfinalyje!“
Specialiame tekste apie Lietuvos ir Latvijos brolystę FIBA apžvelgė šių dviejų šalių krepšinio komandas ir istorinius pasiekimus.
Abipusis palaikymas
Lietuva ir Latvija sudaro tik 0,06 proc. pasaulio gyventojų, tačiau jų krepšinio komandos sudaro 25 proc. 2023 m. FIBA pasaulio krepšinio čempionato ketvirtfinalio dalyvių.
Lietuva čia yra didesnis brolis – joje gyvena 2,8 mln. žmonių. Latvijoje gyvena kiek mažiau nei du milijonai. Sakyti, kad krepšinis ten yra religija, yra gan teisinga, nes tiek lietuvių, tiek latvių sirgaliai pilnai užpildo tribūnas Azijoje.
Geltonai–žali lietuviai „Mall of Asia“ arenoje apsigyveno nuo pirmosios varžybų Maniloje dienos. Dabar jie įgaus dar vieną atspalvį, nes nerealus Latvijos sirgalių palaikymas šią savaitę persikelia iš Džakartos į Manilą, kur vyks finalinis etapas.
„Tai mūsų braliukai, kaip mes sakome“, – džiaugėsi už kaimynus latvis Arturas Žagaras.
„Tai mūsų broliai, žmogau! Šalies atžvilgiu turime panašų kiekį žmonių, o tai nėra daug, o dabar abu esame aštuntuke. Mums tai didžiulis įvykis. Aš labai džiaugiuosi už juos ir manau, kad jie taip pat džiaugiasi už mus. Tai tiesiog abipusiška, kol mes su jais žaisime“, – tęsė jis.
Serbijos ir Lietuvos rungtynių apžvalgą tinklalaidėje „TRYS NUO LENTOS–FIBA World Cup“ žiūrėkite čia:
Pešasi kaip tikri broliai
Juokingiausia, kad būnant broliais niekas nėra geriau už brolių ir seserų varžybas. Kaip jūs su broliu ar seserimi kovojote dėl žaislų ar per įvairius stalo žaidimus, taip ir su Lietuva ir Latvija.
Jie myli vienas kitą, tačiau jų rungtynės yra aršios ir kupinos kontaktų net tada, kai kalbame apie draugiškus žaidimus.
„Kad ir kaip karštai mūsų draugiškas žaidimas vyko pasiruošimo metu, bet mes vis tiek juos palaikėme. Turime ten draugų ir pažįstamų. Kai žiūri, visada palaikai atsiliekantįjį“, – sakė Mindaugas Kuzminskas.
Apie Lietuvą buvo kalbama po pergalės prieš Jungtines Amerikos Valstijas, o Latvija sukėlė bangas po pergalės prieš Prancūziją pirmajame etape ir dar dviejų pergalių prieš Braziliją ir Ispaniją antrajame etape.
Tai įvyko kaip tik tuo metu, kai Jono Valančiūno buvo paklausta, kas buvo didžiausia turnyro staigmena.
„Tikriausiai mūsų broliai latviai. Jie žaidžia gerą krepšinį, žaidžia užtikrintai. Jie įveikė tokias komandas kaip Prancūzija ir Ispanija, jų žaidžiamas krepšinis tikrai geras.“
Turtinga istorija
Latviją galima laikyti Europos krepšinio senbuve – 1935 m. ji laimėjo pirmąjį Europos krepšinio čempionatą, o 1939 m. užėmė antrąją vietą.
Šeštajame dešimtmetyje Rygos ASK buvo didžiausias klubas visoje Europoje, 1958-1960 m. laimėjęs tris Europos čempionų taures iš eilės.
Lietuva atidžiai sekė savo kaimynus, kai 1937 m. iškovojo antrąjį Europos čempionato auksą, o 1939 m. finišavo iškart už Latvijos.
Nuo dešimtojo dešimtmečio pagal rezultatus jie buvo didesni broliai: 2003 m. iškovojo dar vieną Europos auksą, tris sidabro ir vieną bronzos medalį iš šių varžybų, taip pat tris olimpines trečiąsias vietas ir 2010 m. FIBA pasaulio krepšinio čempionato bronzą.
Kitaip tariant, esame įpratę matyti Lietuvą taip elgiantis šiame etape, tačiau matyti, kaip Latvija pirmuoju bandymu patenka tarp aštuonių geriausiųjų, pirmą kartą dalyvaudama planetos pirmenybėse ir tai daro bene sunkiausiu keliu.
„Mums tai neįtikėtina. Esame tarsi šalys-broliai. Kartu patekti į pasaulio čempionato geriausiųjų aštuonetą yra kažkas nuostabaus“, – su plačia šypsena kalbėjo Rokas Jokubaitis.
Burtai juos suvedė į skirtingas atkrintamųjų varžybų dalis. Jei Lietuvai pavyks įveikti Serbiją ir Kanadą arba Slovėniją, o Latvijai – Vokietiją, o tada Italiją arba JAV, Maniloje gali įvykti visos Baltijos šalių finalas.
Skamba neįtikėtinai. Bet jei yra tik 0,06 proc. tikimybė, jie gali tai padaryti.
