Svečiai nuo pat pirmųjų akimirkų išsiveržė į priekį – ypač prie sėkmingo svečių starto prisidėjo taiklūs tolimi metimai. Iš viso „Bayern“ pataikė net 17 tritaškių, kuriais galiausiai parbloškė antroje dvikovos pusėje nagus ir dantis rodyti bandžiusį „Žalgirį“.
Labiausiai žalgiriečius į neviltį varė sudėtingi ir taiklūs vokiečių snaiperio Andreaso Obsto metimai iš tolimos distancijos. Jų vokietis sumetė net 8 iš 12. Visa „Žalgirio“ komanda per dvikovą sugebėjo pataikyti tik 10 tritaškių (5 iš jų sumetė Sylvainas Francisco).
Šioje dvikovoje 7 taškus pelnęs žalgirietis Arnas Butkevičius teigė, kad po tokios slogios dvikovos treneris Andrea Trinchieri kalbėjo ne tik apie pačias rungtynes, bet ir akcentavo bendrą komandos pasirodymą aikštelėje.
Arnai, 7 pralaimėjimai iš paskutinių 8 mačų. Kur matote esmines problemas? – žurnalistai pasiteiravo A. Butkevičiaus.
Žiūrint į šios dienos rungtynes, tai galime besti pirštu visur. Tą patį šnekėjome po rungtynių Stambule, Atėnuose. Kuo toliau, tuo daugiau mūsų nesusišnekėjimų. Leidžiame varžovams įmesti lengvus taškus. Nerandame puolime užtikrintumo, taip pat ir gynyboje turime daug nesusikalbėjimo. Leidžiame metikams, kurie net neturėtų pažiūrėti į krepšį, išsimesti metimus. Nelendant į detales, tai visos komandos darbas, kurio šiandien jokiais būdais neatlikome. Nežinau, ar mes buvome šiandien rungtynėse.
Kiek trūko Dovydo Giedraičio šiose rungtynėse?
Jis yra geriausias mūsų gynėjas. Kai varžovai sumeta 97 taškus, tai galima sakyti, kad jo trūko. SU tokiu žaidimu, kokį šiandien demonstravome. Vargu, ar Dovis būtų padėjęs.
Kokios abejonės peršasi į galvą po tiek patirtų pralaimėjimų?
Atrodo, kad iš šnekame, jog neturime abejoti, gerai dirbame, visi suprantame situaciją, kurioje esame, bet tiesiog nerandame kažkokio ritmo, pasitikėjimo vienas kitu, pastovumo. Sužaidžiame tik gerus fragmentus. Niekaip nesugebam ištęsti jų ilgesnėm atkarpomis. Gauname tokius dalykus, kurių jokiais būdais negalėtume leisti. Tokie dalykai kerta per psichologiją. Tada rungtynės eina vaga, kurioje mes plaukiame prieš srovę.
Ar vidiniuose pokalbiuose yra labiau tik žaidėjų kaltė ar turite pastabų trenerių planui?
Mes esame komanda. Nėra vieno kalto, nėra trenerių kaltų, žaidėjų kaltų. Esame vienoje valtyje ir kiekvienas, pirmiausia, turime žiūrėti į save, ką galime pakeisti dėl komandos. Čia yra pagrindinis dalykas. Norime treniruotis, esame nepavargę, dirbame, bet į rungtynes to nepersinešame. Kai rezultato nėra, prie tokio sirgalių palaikymo, tai yra nepateisinama.
Ar teisinga mintis, kad dabar pirmiausia „Žalgiriui“ reikia įveikti save, o tik tada pavyks ir varžovus?
Norėtųsi savo problemas išspręsti. Nežinau, ką ir bepasakyti. Mažiausiai dabar turime kalbėti. Turime reaguoti ir jau seniai turėjome tą padaryti. Kol kas tos reakcijos mes neparodėme.
„Žalgiriui“ itin nekrito tritaškiai. Ar nepavyko susikurti patogių situacijų metimams?
Galima pažiūrėti ir kitą pusę. Sunku žaisti, kai leidžiame jų metikui išsimesti tiek metimų ir jis juos pataiko. Net ir sudėtingus. Besk pirštu kur nori ir pataikysi į mus su neigiama prasme ir įžvalgomis. Bet laisvi metimai, kurie nesukrito, būtų mums padėję. Bet kai tai nevyksta, turime atrasti kitų būdų išlipti iš tos duobės.
Kaip „Žalgiriui“ reikia išlipti iš tos duobės?
Reikia vienų stabilių, emociškai gerų rungtynių. Tokių, kurios parodytų mums, ką mes iš tikrųjų galime. Ir čia kažkokių stebuklingų vaistų nėra. Jos turi ateiti su savo vidine motyvacija, savo vidiniu pykčiu.
Kaip atrodė Lonnie Walkerio trauma iš šono. Kiek ji gali būti rimta?
Žinokite, negaliu pasakyti. Atrodo susidūrė keliais. Kartais tokie dalykai būna su momentiniu skausmu. O pats esu patyręs, kad būna ir rimčiau. Matysime. Bus atlikti tyrimai ir paaiškės.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
