„Norėčiau atidaryti kovos menų klubą... - kukliai prasitarė sportininkas. - Dabar domiuosi, kiek reikia pinigų, jeigu neplanuosiu ir visko nesidėliosi – nieko nebus. Šiuo metu nekovoju, sportuoju tik dėl savęs, krosus bėgu, plaukioju, aktyviai leidžiu laiką. Ar pasiilgau salės? Pasiilgau, tačiau negaliu persiplėšti, mano galvoje – visai kiti reikalai. Juk turiu tris vaikus. Visi galvoja, kad esu milijonierius, bet taip tikrai nėra. Nuolat suku galvą, kaip išlaikyti šeimą“.
Paklaustas, kaip jam patinka tėvo vaidmuo, R. Morkevičius nepasikuklino: „Normaliai, norėčiau daugiau vaikų“.
„Sau jau pagyvenau, vaikai yra mano džiaugsmas. Tai yra gyvenimo pagrindas. Aš nejaučiu didelio streso, nes mano draugė yra labai kieta, tačiau nuolat galvoju, ką reikės daryti ateityje. Žinau, kad noriu orientuotis į sporto pusę, - kalbėjo R. Morkevičius. - Žinoma, galėčiau dar pakovoti... Bent porą kovų... Bet dabar visiškai kiti dalykai galvoje“.
Kovotojas prisipažino, kad pastaruoju metu pradėjo labai domėtis Lietuvos istorija, informacinio karo tematika. „Sakysi, kad nuvilsiu savo gerbėjus? Tiesiog vasarą užsikroviau kitais rūpesčiais, turi suprasti, kad sportuodamas privalai visą laiką atiduoti sportui. Mano pagrindinis variklis visada būdavo posakis „Neturiu, ko prarasti“... O dabar turiu, ką prarasti. Jeigu ryte treniruosiuos, vakare ruošiuos treniruotei, per pietus turėčiau miegoti. Būtinas yra režimas. O kai turi vaikų, tai ką? Viską draugei užkrauti?“
„Gerai, jei tik sportuoju? Ką vaikams duoti? Iki varžybų juk pinigų nebūna. Ringas? Kai man ramu, kai vaikai pavalgę, tada galėčiau sportuoti. Dabar atsikeliu ryte ir einu sportuoti, kadangi noriu nuotaiką pasikelti“, - šypsojosi R. Morkevičius.
Jis jau pasidomėjo, kad geras kovos menų klubas reikalautų apie 70 tūkst. eurų investicijų. „Kol kas renku informaciją. Pasižiūriu, kad visi mano pažįstami jau turi savo klubus, o aš miegu, - juokėsi sportininkas. - Nešaukiu, kad bus kažkas įspūdingo, bet mąstau, svajoju, - pasakojo sportininkas. - Galėčiau jame pats sportuoti ir ruoštis kovoms. Klubas – būtų mano mylimas darbas“.
„Klubas būtų mano skola visuomenei. Sportas man labai daug davė. Čia sergu pirmūno kompleksu. Noriu padėti jaunimui, Lietuvai sustiprėti“, - sakė R. Morkevičius.
Jis pabrėžė, kad turėtų, ką perduoti jaunimui. „Ne vieną kartą esu eksperimentavęs, ne vieną kartą esu buvęs labai prastos sportinės formos ir pradėjęs viską nuo nulio. Žinau labai daug smulkmenų, kurios padeda apgauti savo protą. Visada buvau maksimalistas, sugebėdavau pasiekti geriausią sportinę formą“, - kalbėjo R. Morkevičius.
Ir paskutinis kirtis: „Varžybos? Iki rudens dar yra laiko. Pasiruošimui man reikėtų poros mėnesių. Reikės pasitarti su federacijos vadovu“.
