„Jis dievina dėti iš viršaus. Jam patinka užsikabinti ant lanko,“ – taip „Raptors“ aukštaūgį Joną Valančiūną apibūdina Lietuvos nacionalinės rinktinės komandos draugas ir Madrido „Real“ krepšininkas Martynas Pocius. Nusiimti kamuolį ir dėti jį į krepšį, matyt, mėgstamiausias J. Valančiūno dalykas išėjus į aikštelę rašo yahoo.com.
Kuomet Toronto „Raptors“ 2011 metais naujokų biržoje pasirinko lietuvį, komandos gerbėjai nežinojo kaip reaguoti. Jie pirmą kartą išgirdo apie tokį krepšininką, kuris gimė ir užaugo mažame Lietuvos miestelyje – Utenoje. O ten baigęs aštuonias klases, vienas be savo mamos, kuri jį užaugino persikėlė į Vilnių.
M. Pocius žurnalistams papasakojo ir apie Jono praeitį: „Jis berniukas iš mažo Lietuvos miestelio. Jį užaugino mama. Per kelerius metus Jonas Lietuvoje tapo toks populiarus. Ji visi žino: nuo mažiausio iki didžiausio. Svarbiausia, kad jis visada išlieka savimi. Jis toks pats kuklus ir geras vaikinas.“
„Keletą metų lankiau tautinius šokius, – su šypsena veide žurnalistui pasakojo J. Valančiūnas. - Man buvo aštuoneri. Aš šokau. Tai truko trejus metus, kol supratau, kad tai ne mano kelias. Mano kelias – krepšinis.“ Prisiminęs šią istoriją lietuvis akis nuleido į žemę ir pakėlęs galvą tarė žurnalistui: „Krepšinis. O ne šokiai.“
Nepaisant to, kad Jono mama norėjo, kad berniukas šoktų, tačiau krepšininkas sako, kad jo su mama ryšis – labai artimas. Šeimą palikęs Lietuvoje, krepšininkas dažnai su ja bendrauja per „Skype“, o mama Danutė Toronte jį aplankys per žiemos atostogas.
Iš komandos draugų – liaupsės už humorą
„Jonas turi puikų humoro jausmą, – pasakojo „Raptors“ puolėjas DeMaras DeRozanas. - Aš nežinau iš kur jis žino tiek daug juokelių. Praėjusią dieną ėjau už jo ir jis klausėsi „Gucci Mane“. Tai mane nustebino. Jis iš tikrųjų klausėsi „Gucci Mane“! Jis tikriausiai savo iPod'e turi daugiau repo dainų nei aš.“
„Jis bus tikra žvaigždė NBA lygoje. Jis jaunas ir „išalkęs“. Jis daug dirba. Jonas, lyg kempinė, kuri sugeria visą vandenį. Ką tik jam pasakau, jo atsakymas: „Taip, supratau. Viską padarysiu.“ Ir jis tai padaro. Jeigu jis manęs nesupranta, aš jam tai parodau ir jis tai padaro. Jis neturi ribų“, – naująjį „Raptors“ aukštaūgį gyrė Johnas Lucasas III-iasis.
Ekipos rūbinėje Johno Lucaso III ir J. Valančiūno spintelės stovi šalia, tad šie du „Raptors“ žaidėjai jau spėjo susibičiuliauti. Po paskutinės dvikovos su „Pistons“ ekipa senbuvis pasakė naujokui iš Lietuvos, norįs, jog Jonas jam kitą rytą, 7 valandą ryto, atvežtų pusryčių iš McDonald's.
J. Valančiūnas nusišypsojo, ramiai pažvelgė į priešais jį susirinkusius žiniasklaidos atstovus ir tarė: „Padėkit man, bičiuliai. Ar galite man padėti?“ Žaidėjas paklausė ir plačiai nusišypsojo, kai iš persirengimo kambario pasigirdo skardus juokas. J. Lucasas papurtė galvą, nusijuokė ir pasakė Valančiūnui, kad jis tiesiog nusprendė pajuokauti.
„Pirmiausia – jis labai geras vaikis, – pasakojo M. Pocius. - Jonas aikštelėje atiduoda visą savo širdį. Labai atletiškas, turi ilgas rankas ir tai jam padeda. Ypatingai žaidime – du prieš du. Po netaiklaus metimo, iš kažkur atsiranda jo rankos ir kamuolį deda į krepšį. Ir pasigirsta didelis „bum“. Net nereikia žiūrėti į krepšį, supranti, kad Jonas ką tik įdėjo. Manau, su laiku jis taps dar stipresnis ir taps tikra žvaigžde.“
Kad Jonas yra nuoširdus, tai pastebėjo ir „Raptors“ treneris Dwayne'as Casey: „Jonas varžybas pradėjo startiniame penkete. Išėjęs į aikštę, jis priėjo prie kiekvieno teisėjo, paspaudė jiems ranką ir tarė: „Labas, aš Jonas.“ Tačiau jis negali ateiti ir sakyti: „Ei, teisėjau.“ Turi juos vadinti vardais. Susipažink su jais, nes teisėjai yra visos NBA lygos dalis.“
„Sirgaliams noriu pademonstruoti gerą žaidimą ir padėti komandai kaip įmanoma daugiau. Žaisti labai sunku. Varžovai yra fiziškai stiprūs, geri krepšininkai. Man dar reikia labai daug dirbti, ką šiuo metu ir darau, – sakė Lietuvos krepšinio viltis ir interviu užbaigė šia fraze. - Aš gyvenu krepšiniu. Jis mano kraujyje. Tai tiek apie mane.“
