Ant 150 metrų storio ledo nusileidęs lėktuvas D. Vaičiulį ir tris jo bendražygius paliko taške, kur paskutinius dvejus metus nėra buvęs nei vienas žmogus. Dabar iki Pietų ašigalio teks įveikti didesnį nei 600 kilometrų atstumą, o jį pasiekus bus iškelta „Gelbėkit vaikus“ vėliava.
„Mūsų situacija ilgą laiką buvo komplikuota, nes lėktuvas galėjo pakilti tik tada, kai oras tam buvo tinkamas keturiose vietose. „Union Glacier Camp“ bazinėje stovykloje, tarpiniame nusileidime kuro pasipildymui, toje vietoje, kur palikome papildomo maisto atsargas, ir galiausiai, ant Roso jūros ledo – mūsų starto taške. Iki užšalusios Roso jūros nuskridę maždaug 2000 kilometrų, pilotai nusileidimo vietą pasirinko maždaug ties 85 paralele. Čia įsirengėme stovyklą ir netrukus pradėsime čiuožti tikslo link“, – palydoviniu ryšiu perdavė žinutę D. Vaičiulis.
Startavusio D. Vaičiulio ir trijų kartu keliaujančių bendražygių laukia 34 dienų ir daugiau nei 600 kilometrų ilgio ekspedicija į Pietų ašigalį. Lėtai judant link tikslo pakeliui teks įveikti statų ledyną, ledo plyšių labirintą, baltą miglą ir katabatinius vėjus. Ekspedicijos dalyviai keliaus slidėmis po 7–10 valandų per dieną ir trauks savo roges, sveriančias 80 kg.
„Pirmasis tikslas – Betės kalnas. Tai nedidelė akmenuota kalva, ant kurios Roaldas Amundsenas pastatė akmeninę piramidę. Taip jis pažymėjo savo sėkmingą žygį iki Pietų ašigalio. Piramidėje iki šiol galima rasti žinutę, rašytą pačio R. Amundseno prieš 110 metų. Toliau mūsų laukia dviejų dienų kelias iki Akselio Haibergo ledyno žiočių. Ledynu galėsime judėti tik esant puikiam orui, kai matomumo kontrastas idealus. Pasiekę žiotis, suksime stipriai kairėn ir artimiausią savaitę Pietų ašigalio link beveik neartėsime. Keturias dienas lėtai kilsime ledynu aukštyn. Šeštą ekspedicijos dieną pasieksime stačiausią ir pavojingiausią ledyno atkarpą. Tada teks vinguriuoti kelias dienas aukštyn iki taip vadinamos „Trikampio plokštumos“. Dešinėje pusėje matysime R. Amundseno ledokrytį, o abejose ledyno pusėse stūksos 4000 metrų kalnų – Don Pedro Christophersen ir Fridtjof Nansen – viršūnės“, – apie laukiančius iššūkius dar laukdamas skrydžio Antarktidoje rašė D. Vaičiulis.
Devintą dieną ekspedicijos dalyviai čiuoš „Tylos slėniu“, už kurio tyko paskutinė, stati 700 metrų aukščio atkarpa, skirianti juos nuo Poliarinės plynaukštės. Dešimtą dieną ekspedicijos dalyviai turėtų pasiekti 2900 metrų aukštį, kur žvarbus, 30 laipsnių šaltas oras taps penktuoju komandos nariu. Ateinančias keturias dienas, keliaudami per banguojančias ledyno kalvas, ekspedicijos dalyviai turės aplenkti „Velnio pokylių salę“ – pavojingą lede atsivėrusių plyšių labirintą.
Galiausiai, tai padarę, ekspedicijos dalyviai pasieks ledyno viršūnę ir 86 paralelę. Pasiekę šį tašką, ekspedicijos dalyviai suras paliktą maisto atsargų papildymą ir pradės antrąjį ekspedicijos etapą. Toliau – 440 kilometrų tiesiai (arba, kaip sako keliautojai – 4 laipsniai) Poliarine plynaukšte Pietų ašigalio link. Čia ekspedicijos dalyviams teks kovoti su priešpriešiniais vėjais, 40 laipsnių šalčiu ir „sastrugi“ – ant ledo paviršiaus vėjo supustytomis sniego keteromis, primenančiomis smėlio kopas.
Pakeliui link Pietų ašigalio, ties 88 paralele, ekspedicijos dalyviai pasieks aukščiausią maršruto tašką – „Titan Dome“ – Antarktidos plokščiakalnio ledo kupolą. Šiame taške aukštis sieks daugiau nei 3100 metrų, o temperatūra bus šalčiausia, kokią iki tol bus tekę patirti ekspedicijos dalyviams. Galiausiai, likus kelioms dienos iki momento, kai ekspedicija pasieks galutinį tikslą, keliautojai horizonte išvys „Amundseno-Scotto“ mokslinių tyrimų stotį, esančią Pietų ašigalyje. Šio vaizdo ekspedicijos dalyviai lauks beveik 5 savaites.
