Tai buvo momentas, kurio laukė dauguma Kubos išeivių. Žmogus, kuris valdė Kubos salą kone pusę amžiaus, pagaliau pasitraukė, skelbia „The Guardian“.
Naujiena, kad Fidelis Castro nebesieks dar vienos prezidento kadencijos privertė JAV vadovą George‘ą W.Bushą išreikšti viltį, jog Kuba pagaliau gali pasukti demokratijos keliu. Tačiau yra nemažai ženklų, teigiančių, jog socializmas, kurį Kuboje sukūrė būtent Fidelis, gyvuos ir toliau. Nuo 2006 metų liepos, kai F. Castro buvo atlikta žarnyno operacija, aukščiausia valdžia šalyje perėjo į jo brolio Raulio rankas.. Nacionalinė Kubos asamblėja rinksis sekmadienį ir labiausiai tikėtina, kad valdžia bus perduota būtent Rauliui į rankas.
Jei valdžia, kurią jis turi jau 16 mėnesių, išliktų 76 metų R. Castro rankose, vargiai ar galima būtų laukti kokių nors esminių pokyčių. Tiesa, galimi kai kurie pasikeitimai ministrų kabinete, nes didesnės galios veikiausiai būtų suteiktos Raulio artimesniems bendražygiams. Tačiau, kaip teigia daktaras Stephenas Wilkinsonas, Londono Metropolitano universiteto Tarptautinio instituto Kubos studijoms direktorius, Kuba veikiausiai išliks komunistinė vienpartinė valstybė. Tiesa, tuose rėmuose pokyčiai yra įmanomi. Per paskutiniuosius metus pradėti rimti dialogai profesinėse sąjungose bei kitose atstovaujamose institucijose. Žmonės yra skatinami kalbėti atvirai apie Kubos sistemos trūkumus ir teikti pasiūlymus, kaip situaciją pagerinti. F. Castro principas, kad kiekviena kritika yra opozicija, o kiekviena opozicija yra kontrrevoliucija atrodo yra kiek primiršta.
Profesinių sąjungų pasiūlymai buvo surašyti į bendrą ataskaitą, kuri pateikta vyriausybei. Pareigūnai teigia, kad, remiantis rekomendacijomis, bus įgyvendinti atitinkami pokyčiai. Tačiau apie jokius realius pokyčius kol kas nebuvo prabilta. S. Wilkinsonas teigia, kad pokyčiai visų pirma vyks dviejose pagrindinėse srityse. Gali būti panaikinti apribojimai kubiečiams išvykti iš šalies. Dabar kubiečiams, siekiantiems išvykti reikia gauti leidimą bei vizą. Tačiau, tiesą pasakius, ir tokia praktika nesulaiko masinės emigracijos.
Kaip rašė „Foreign Policy“, Majamio universitete įsikūrusio Kubos tyrimų instituto mokslininkai teigia, kad per 2006–2007 metus iš tėvynės į JAV emigravo 77 tūkst. kubiečių. Tai – dvigubai daugiau nei 1994 metų vasarą, kai F.Kastras atvėrė uostus ir visiems norintiems leido išvykti iš šalies. Tuomet iš Kubos pabėgo 38 tūkst. žmonių. Per šį dešimtmetį į JAV prieglobsčio ieškoti turėtų atvykti 267 tūkst. kubiečių. Tai – didžiausias skaičius nuo pat 1959 metų, kai F.Kastras atėjo į valdžią.
Dabartinei emigracijai daugiausia turi įtakos jau ne politinių oponentų persekiojimai, o vis greičiau smunkanti šalies ekonomika. Nors bendrasis vidaus produktas per praėjusius metus rekordiškai išaugo 11,1 procento, tačiau realių pokyčių tai neatnešė ir papildomų darbo vietų sukurta nebuvo. Jauni kubiečiai neturi jokių iliuzijų, kad ekonominė situacija pasikeis į valdžią atėjus Fidelio broliui Rauliui. Iš šalies emigruoja labiausiai išsilavinę žmonės – mokytojai, gydytojai. Bėgliai moka tūkstančius dolerių kontrabandininkams, šie jiems padeda nepastebėtiems išvykti iš šalies.
Antra reali reformų sritis yra maisto paskirstymas bei žemės ūkis. Sala pagamina nepakankamai maisto, kad jo užtektų visiems gyventojams. Todėl Kuba yra priklausoma nuo ganėtinai brangiai atsieinančio maisto produktų importo. Vyriausybė, kuri ir perka tuos maisto produktus, juos ir skirsto bei subsidijuoja.
Taipogi planuojama ir žemės ūkio reforma. Šiuo metu privatus verslas saloje leidžiamas tik keliose daržovių rinkose bei mėsos perdirbimo sektoriuje. Taip siekiam bent kiek užpildyti prarają tarp didelės maisto produktų paklausos ir žymiai menkesnės pasiūlos.
Labiau kapitalistinė sistema – būtent tai Kuboje nori matyti didžiausias salo priešas Vašingtonas. Nors Kubą nuo JAV skiria kiek mažiau nei pusantro šimto kilometrų, tačiau diplomatiniai santykiai tarp šių valstybių yra itin priešiški.
Kalbėdamas Ruandoje, G.W. Bushas ragino tarptautinę bendruomenę dirbti kartu su kubiečiais, kad saloje būtų sukurtos demokratijai būtinos institucijos ir pareiškė, kad lyderio pokyčius Kuboje turėtų lydėti ir laisvi bei sąžiningi rinkimai. Baltųjų rūmų šeimininko teigimu, JAV yra pasiruošusios padėti Kubai pajusti „Laisvės palaimą“.
2004 metais G. Bushas sugriežtino embargą Kubai. Nuo to laiko JAV gyvenantys kubiečiai į salą gali vykti vos kartą per 3 metus, o artimiausiems šeimos nariams piniginius pavedimus gali siųsti tik kartą per 3 mėnesius ir siunčiama pinigų suma neturi viršyti 300 JAV dolerių. Ankstesniuose reikalavimuose kubiečiams į tėvynę buvo leidžiama grįžti kartą per metus ir siųsti pavedimus, neviršijančius 3 tūkst. dolerių.
JAV vyriausybė tikėjosi, kad naujos sankcijos apsunkins Kubos gyventojų kasdienybę ir taip suskurs naują spaudimą socialistinei salos vyriausybei. Tačiau, nors dauguma JAV gyvenančių kubiečių yra tradiciniai Respublikonų partijos rėmėjai ir dideli F. Castro nekentėjai, tačiau naujos sankcijos pasirodė tokios nepopuliarios, kad patys kubiečiai ragina jas atšaukti. Kubos klausimas gali suvaidinti ir nemenką vaidmenį JAV prezidento rinkimuose, ypač Floridos valstijoje, kurioje glaudžiasi dauguma išeivių iš Kubos.
