Įstojusios į Europos Sąjungą Baltijos šalys tęsė tautinių mažumų, pirmiausia rusų, priespaudos politiką. Rusai čia sparčiai marginalizuojasi: jie sudaro 48 proc. kalinių Estijoje, 20 proc. bedarbių Lietuvoje. Padėtis Lietuvoje esanti blogiausia, tvirtino Maskvoje surengto apskritojo stalo „Rusai Pabaltijyje iki ir po įstojimo į ES“ dalyviai iš Baltijos šalių.
Spalio pabaigoje Maskvoje buvo surengta Baltijos šalyse po 1991 m. rusų kalba išleistų knygų paroda ir surengta apskritojo stalo diskusija „Rusai Pabaltijyje iki ir po įstojimo į ES“, kurioje dalyvavo įvairių Lietuvos, Latvijos ir Estijos rusų visuomeninių organizacijų atstovai. Šiuos renginius rėmė Maskvos miesto vyriausybė, pranešė užsienyje gyvenantiems rusams skirtas portalas „Russkie.org“.
Diskusijos dalyviai aptarinėjo, kaip šiandien rusai gyvena Baltijos šalyse, ar pasikeitė jų padėtis joms įstojus į ES, ir jei taip, tai kaip. Deja, visi diskusijoje pasisakę atstovai iš Baltijos šalių nepriklausomai vienas nuo kito priėjo tą pačią išvadą: įstojusios į Europos Sąjungą, Latvija, Lietuva ir Estija, įgyvendindamos savąją „monokalbių“ valstybių kūrimo politiką, tęsė tautinių mažumų, pirmiausia rusų, teisių varžymo politiką, sakoma portale paskelbtame pranešime.
Estijos Žmogaus teisių informacijos instituto tyrėjas Vadimas Poleščiukas teigė, kad tautinių mažumų teisių padėtis šioje šalyje po 2004 m. stabilizavosi, o gal ir pablogėjo. Pasak jo, Estijoje iki šiol gyvena daugiau nei 125 tūkst. asmenų be pilietybės. Nuo 1992 m. tik vienas Estijoje gyvenantis rusas buvo tapęs ministru, bet ir šis – be portfelio, t.y., ministerijos. 2006 m. natūralizavosi vos 4653 asmenys be pilietybės. Tuo pat metu ne estų tautybės Estijos gyventojai pirmauja narkomanų skaičiumi, jie sudaro didžiausią kalinių dalį (48 proc. kalinių Estijos kalėjimuose – rusai).
Pati didžiausia problema Estijoje – galimybė lavintis rusų kalba, tvirtino vienintelės Estijoje nevalstybinės aukštosios mokyklos, kurioje studijuojama rusų kalba, rektorius Chanonas Barabaneris. Pasak jo, šiandien Estijoje niekas neslepia, kad vykdoma rusakalbių asimiliacija. Rektoriaus teigimu siekiama, kad rusakalbiai ne tik kalbėtų, bet ir galvotų estiškai.
Dar pesimistiškesni buvo Lietuvos delegacijos atstovų pasisakymai, teigiama pranešime. Lietuvos Seimo narės padėjėja Tatjana Jasinskaja patvirtino bendrą Baltijos šalims rusakalbių marginalizacijos tendenciją, nurodžiusi, kad rusakalbiai sudaro 20 proc. bedarbių Lietuvoje, tuo tarpu lietuviai – 11 proc., nors po 1991 m. Lietuva susidūrė su pačia didžiausia, lyginant su Latvija ir Estija, gyventojų emigracija į Vakarus. Oficialiais duomenimis esą iš Lietuvos išvažiavo apie 500 tūkst., neoficialiais – iki 1 mln. gyventojų.
Lietuvoje nėra Rusų namų, savo renginius Lietuvos rusai dažnai priversti rengti Lenkų namuose Vilniuje. Itin prasta rusiškos žiniasklaidos situacija. Kaip ir Estijoje, Lietuvoje laipsniškai mažinamas rusiškų mokyklų tinklas. „Rusų kalba Lietuvoje – tarsi įveikto priešo vėliava. Kiekvienas stengiasi ją patrypti“, - sakė T. Jasinskaja, pridūrusi, kad tarp Lietuvos politikų labai populiari nuomonė, jog rusų kalbos vartojimas Lietuvoje kelia pavojų lietuviškai savimonei.
Pasak Klaipėdos rusiškų mokyklų mokytojų asociacijos atstovo Andrejaus Fomino, rusų Lietuvoje vos 6 proc. Lietuvoje neįmanoma įgyti aukštojo išsilavinimo rusų kalba. Sparčiai mažinamas ir mokyklų, kuriose mokoma rusų kalba, skaičius: jei 1996 m. šalyje iš viso buvo 85 rusiškos mokyklos, tai 2006 m. – vos 44. Dar didesniais tempais mažėja mokinių skaičius. Jei 2006 m. jų buvo 52 tūkst., tai 2006 m. – vos kiek daugiau nei 20 tūkst. Kėdainiuose, Panevėžyje rusiškų mokyklų išvis nėra. Pasak jo, susiformavo nuomonė, kad rusiškos mokyklos – neperspektyvios. Iš viso Lietuvoje iki 30 proc. rusų tėvų savo vaikus leidžia į lietuviškas mokyklas. Kai kuriuose Vilniaus rajonuose iki 60 proc. mokinių – vaikai iš rusų šeimų. Pasak A. Fomino, integracijos programoje numatyta iki 2015 m. visą išsilavinimą rusų kalba apriboti iki šeštadieninių ir sekmadieninių mokyklų lygio.
Kiek geresnė situacija Latvijoje, teigiama pranešime. Čia veikia rusakalbės žiniasklaidos priemonės, yra Maskvos namai. Tačiau iš esmės po 2004 m. taip pat pastebimas tautinės politikos griežtinimas. Tai esą pastebima švietimo, pilietybės instituto, kalbos sferoje, šalies istorijos vertinimuose.
Lietuvos Tautinių mažumų ir išeivijos departamento prie Vyriausybės teigimu naujojoje Tautinių mažumų politikos plėtros iki 2015 metų strategijoje siekiama, kad absoliuti dauguma Lietuvoje gyvenančių asmenų, priklausančių tautinėms mažumoms mokėtų valstybinę kalbą, taip pat siekiama mažinti jų atskirtį bei marginalizaciją, skatinti tautinių mažumų dalyvavimą viešajame gyvenime, remti jų švietimą bei siekį išsaugoti tautinį identitetą.
Strategija siekiama Lietuvoje gyvenančių asmenų, priklausančių tautinėms mažumoms, integracijos į Lietuvos visuomenę, sudarant tinkamas sąlygas gyventi, dirbti ir mokytis Lietuvoje, taip pat išsaugoti tautinių mažumų tapatumą bei užtikrinti tautinių santykių darną.
Be to, siekiama ugdyti pasitikėjimą bei tarpusavio supratimą tarp asmenų, priklausančių įvairioms tautinėms grupėms, skatinti toleranciją ir įvairovę.
Tautinių mažumų politikos plėtros iki 2015 metų strategijai ir šios strategijos įgyvendinimo 2007-2010 metų priemonių planui buvo pritarta spalio 17 d. Lietuvos Vyriausybės posėdyje.
