Ši misija tapo dar vienu žingsniu, pabrėžiančiu Pekino ambicijas tapti kosmine supergalybe.
Pavadintas kinų mėnulio deivės vardu zondas nusileido 10 val. 26 min. Pekino (4 val. 26 min. Lietuvos) laiku ir atsiuntė apylinkių nuotrauką per orbitinį palydovą „Queqiao“ („Šarkų tiltas“), palaikantį ryšį su valdymo centru Žemėje.
Pekinas skiria milijardus JAV dolerių kariškių vadovaujamai kosmoso programai ir tikisi iki 2022 metų įgyti nuolat gyvenamą kosminę stotį bei kada nors pasiųsti į Mėnulį žmonių.
„Chang'e 4“ buvo paleistas gruodį iš Kinijos pietvakariuose esančio Sičango palydovų leidimo centro.
Tai antrasis Mėnulyje nusileidęs kinų zondas. 2013 metais šalis buvo surengusi mėnuleigio „Yutu“ („Nefritinis triušis“) misiją.
Kitaip negu į Žemę nuolat atgręžtoje pusėje, kur esama daug nusileidimui tinkamų lygumų, zondas buvo nutupdytas Eitkeno baseine ties Mėnulio pietų ašigaliu, pasižyminčiu itin kalnuotu ir raižytu paviršiumi, būdingu iš mūsų planetos nematomai pusei.
Per šią misiją ketinama atlikti 10 eksperimentų, iš kurių šeši suplanuoti Kinijoje, o kiti keturi – užsienyje.
Tarp jų bus žemo dažnio radijo bangų astronominiai tyrimai – juos patogu atlikti iš Mėnulio nematomosios pusės, nes joje nepasireiškia iš Žemės sklindantys trikdžiai, valstybinė naujienų agentūra „Xinhua“ citavo Kinijos nacionalinę kosmoso administraciją. Taip pat bus tiriami Mėnulio mineralai ir atliekami spinduliuotės matavimai.
Be to, nejudraus zondo konteineryje bus mėginama sudaiginti bulvių ir kitų augalų sėklų bei išauginti iš kiaušinėlių šilkverpių lervų, sakoma Kinijos žiniasklaidos pranešimuose.
Nusileidęs „Chang'e 4“ turėtų išskleisti rampą, kuria šios misijos mėnuleigis nuvažiuos ant mūsų planetos palydovo paviršiaus. Apie šį aparatą iki šiol paskelbta nedaug informacijos: yra žinoma, kad jis yra sukonstruotas pagal ankstesnį mėnuleigį „Yutu“, turi šešis ratus ir sveria 140 kilogramų. Mėnuleigis turėtų veikti mažiausiai tris mėnesius, bet tikimasi, kad jis atlaikys „kelerius metus“.
Didžiuliai iššūkiai
Tik 1959 metais vienas Sovietų Sąjungos orbitinis zondas atsiuntė nuotraukų, pirmąkart parodžiusių žmonijai daugybe kraterių nusėtą nematomosios Mėnulio pusės paviršių.
Tačiau toje pusėje dar niekada nebuvo nutupdytas joks zondas ar mėnuleigis, tad Kinija tapo pirmąja tai padariusia šalimi. Pekinas šiam žingsniui ruošėsi daug metų.
Didžiausią iššūkį kelia būtinybė palaikyti ryšį su aparatais, nusileidusiais ant Mėnulio paviršiaus. Kadangi viena Mėnulio pusė visuomet yra nusigręžusi nuo Žemės, ryšio signalai iš ten negali tiesiogiai pasiekti mūsų planetos.
Dėl to Kinija gegužę paleido palydovą „Queqiao“, dabar besisukantį aplink Mėnulį ir galėsiantį persiųsti duomenis ir komandas tarp Žemės ir nusileidusių aparatų.
Dar vienas ekstremalus iššūkis – kad per Mėnulio naktį, trunkančią 14 Žemės parų, temperatūra gali nukristi iki minus 173 Celsijaus laipsnių.
Mėnulio dieną, irgi trunkančią 14 Žemės parų, gali kepinti iki 127 laipsnių karštis.
Zondo prietaisai turės atlaikyti šiuos temperatūros svyravimus ir pagaminti pakankamai energijos, kad jos pakaktų ištverti ilgą naktį.
„Yutu“ irgi buvo susidūręs su šiais iššūkiais. Nors iš pradžių buvo iškilę problemų, mėnuleigis tyrinėjo Mėnulio paviršių 31 mėnesį. Jo sėkmė suteikė tvirtą postūmį Kinijos kosminei programai.
Pekinas ateinančiais metais planuoja paleisti kitą Mėnulio tyrimų aparatą – „Chang'e 5“. Jis turėtų paimti mėginių ir pargabenti juos į Žemę.
Tai yra vienas iš daugelio ambicingų Kinijos kosminės programos uždavinių. Šalis planuoja iki 2021 metų sukurti daugkartinio naudojimo raketą nešėją, taip pat sukonstruoti ypač galingą raketą, galėsiančią iškelti sunkesnius krovinius negu JAV kosmoso agentūros NASA ir privačios bendrovės „SpaceX“ raketos, paleisti nuolat gyvenamą orbitinę stotį ir marsaeigį.
