Pačioje metų pradžioje, įžengus į trečiąjį XXI a. dešimtmetį, atėjo laikas pažvelgti, kokiu pasaulį matė žmonės ankstesniame šimtmetyje, rašoma CNN.
Toli gražu ne viskas, ką numetė 2000-ųjų ekspertai, mums pavyko. Anot mokslininkų ir futorologų, mes jau turėjome būti nusileidę Plutone, o robotai turėjo bent jau susitvarkyti su mūsų skalbiniais. Na, ir gyventi turėjome 150 metų.
Robotų revoliucija atidėta
Robotų, kurie ateis ir pasiims mūsų darbus, buvo viena stipriausių kiekvienos pokario kartos baimių. 2020-aisiais mes jau turėjome būti pakeisti faktiškai visur.
Nebūtina žvelgti ir taip toli į praeitį. Elono universitetas 2006-aisiais skelbė: „Futorologai ir technologijų ekspertai tikina, kad robotai ir įvairiose srityse pritaikomas dirbtinis intelektas taps kasdienio gyvenimo dalimi dar iki 2020-ųjų ir faktiškai perims fizinį darbą“.
2005-aisiais britų futurologas Ianas Pearsonas aiškino, kad sąmonė iš esmės yra tik dar vienas pojūtis, ir būtent tai yra dabar bandoma įdiegti kompiuteriams. „Mano manymu, yra tikimybė sukurti sąmoningą kompiuterį, turinti antžmogiškų intelekto galių, iki 2020-ųjų“, – cituojamas jis „Observer“.
„Jie tikrai turės emocijas, – pridūrė jis. – Jeigu skrendu lėktuvu, aš noriu, kad kompiuteris būtų labiau už mane sunerimęs dėl galimos katastrofos ir darytų viską, kas įmanoma, kad išliktų ore“.
Šiuo metu yra 2020-ųjų pati pradžia, o mūsų lėktuvai nėra pasižymintys labiau emocijomis už mus.
„Tai progresavo ne taip greitai, kaip galvojau, – CNN pasakojo I. Pearsonas. – Dirbtinis intelektas šio šimtmečio pradžioje progresavo labai greitai, todėl mes prognozavome, kad jau 2015-aisiais turėsime sąmoningas mašinas, kurios būtų protingesnės už žmogų“.
Pasak eksperto, technologijų progresą sustabdė recesija (2008-2009 metų pasaulinė finansų krizė), kuri sulėtino vizijos įgyvendinimą 35-40 proc. Tačiau jis pridūrė, kad robotizavimo progresas vis tiek yra akivaizdus.
„Nuėjus į kai kurias automobilių gamyklas nepamatysite išvis nė vieno žmogaus“, – aiškino I. Pearsonas.
Žymus futuristas taip pat prieš dešimtį metų prognozavo, kad dabar mes jau turėsime „aktyvias odas“ – ant mūsų kūnų „atspausdintas“ mikroschemas, kurios stebės sveikatos būklę. Maža to, jis žadėjo, kad per tokias mikroschemas bus galima perduoti nervinius impulsus į smegenis. Pavyzdžiui, jūsų partnerio prisilietimus, kuomet esate kur nors išvykę.
I. Pearsono teigimu, ši technologija nėra tokia sudėtinga, kaip atrodo. Tačiau nebuvo pakankamo investavimo ir mokslininkų dėmesio – buvo pasirinktos kitos kryptys.
Futuristo teigimu, išsipildė apie 85 proc. jo spėjimų; jis pažymėjo tokius dalykus kaip tekstinį susirašinėjimą ir socialinių tinklų dominavimą. Buvo dalykų, kurių jis negalėjo numatyti. Pavyzdžiui, jį nustebino pasaulinis visuomenės susidomėjimas dėl klimato kaitos poveikio.
Kalbėdamas apie prognozes 2030-iesiems I. Pearsonas užsiminė, kad „visi kalba apie automobilius be vairuotojų, tačiau aš nesu įtikintas, kad taip ir bus“.
Mes vis dar mėgstame maistą, tačiau skonis keičiasi
Futuristas Ray’us Kurzweilas prieš šešiolika metų 2020-ųjų mitybą įsivaizdavo taip: „Milijardai mikroskopinių nanorobotų mūsų virškinimo trakte ir kraujotakoje leis protingai išgauti būtent tas maistines medžiagas, kurių mums reikia“. Mažyčiai robotai tikrai dar nepakeitė maisto, tačiau dar ankstesnės prognozės pamažu pildosi.
1913-aisiais „New York Times“ išspausdino straipsnį su vieno iš mėsininkų atstovo mintimis. Jo pavadinimas buvo „Mums grasinama vegetarizmu“. Tekste rašoma, kad jau XXI a. amerikiečiai pamirš mėsą ir pradės valgyti „ryžius su daržovėmis“. Savaime suprantama, kad tuomet tai buvo pateikta kaip „siaubingas likimas“, kurio išvengti galima tik „skatinant amerikiečių fermerius auginti daugiau gyvulių“.
Tačiau šimtmečiui praėjus, vegetarizmas ir veganizmas išgyvena didžiulį pakilimą. Daugelis mokslininkų taip pat perspėja, kad mes turime labai skubiai pradėti valgyti mažiau mėsos ir pakeisti požiūrį į žemės panaudojimą siekiant sustabdyti klimato krizę.
2000-aisiais R. Kurzweilas taip pat prognozavo, kad jau mūsų laikais kompiuteriai taps „faktiškai nematomais“ ir „įrenginėjami visur – sienose, ant stalų, kėdėse, drabužiuose, papuošaluose ir žmonių kūnuose“.
Šis futuristas taip pat numatė išmaniųjų akinių ar kontaktinių lęšių atsiradimą, kurie pakeis telefonus. „Google“ iš tiesų tai išbandė, tačiau projektas nesulaukė pasisekimo visuomenėje.
Ką dar prognozavo ekspertai ir tai išsipildė?
1997-aisiais Peteris Schwartzas ir Peteris Leydenas numatė, kad elektroninis balsavimas rinkimuose jau taps realybe. 2000-aisiais Ericas Haseltine’as „Discover“ rašė, kad paprasti parašai 2020-aisiais taps atgyvena ir bus pakeisti biometrinėmis identifikacijos kortelėmis, pirštų antspaudais akies rainelės nuskaitymo ar balso atpažinimo technologijomis. Išmanieji telefonai jau dabar leidžia tuo naudotis.
Josephas D’Agnese taip pat numatė, kad 2020-aisiais žmonės negalės įlipti į lėktuvą ar namus prieš tai nenuskaičius jų akies rainelės. Marvinas Minsky prognozavo, kad suklestės genetinių manipuliacijų, galinčių prailginti žmonių gyvenimus ar net „patobulinti smegenis“ juodoji rinka.
Mes vis dar neatostogaujame Mėnulyje
Galimybė atostogauti kosmose yra prognozuojama jau ne vieną dešimtmetį. Ypač ši idėja išpopuliarėjo septintajame ir aštuntajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje.
2009-aisiais atrodė, kad tai pagaliau taps tikrove – kelios bendrovės pradėjo siūlyti savo paslaugas potencialiems kosmoso turistams ir paskelbė artėjantį dešimtmetį „kosmoso turizmo dešimtmečiu“.
„2020-aisiais pamatysime privačius asmenis keliaujančius aplink Mėnulį“, – 2009-aisiais tvirtino „Space Adventures“ įkūrėjas Ericas Andresonas.
Tačiau kosminis turizmas, kuris jau atrodė toks artimas, pasirodė esantis tuo pačiu ir labai toli. Septyni žmonės yra susimokėję už tai, kad iškeliautų į kosmosą pirmąjį XXI a. dešimtmetį – tačiau turistinės kelionės buvo įšaldytos 2009-aisiais.
Nepaisant to, kosmoso turizmas išlaiko kvėpavimą ir toliau. Japonų milijardierius Yusaku Maezawa paskelbė, kad jo kelionė aplink Mėnulį yra numatyta 2023-iaisiais. E. Muskas vis dar planuoja skrydžius į Marsą.
Ekspertų teigimu, norint pamatyti Žemę iš orbitos 2030-aisiais reikės nemažai pinigų, tačiau kadaise plėtotos vizijos apie viešbučius Mėnulyje gali ir nebūti tokios tolimos. Tiesa, futuristė Laura Forczyk pažymi, kad nėra aišku, ar tai nutiks dar mūsų kartai.
Ankstesnės prognozės prašovė pro šalį
Kuo toliau laiku keliautume, tuo toliau nuo teisybės 2020-ųjų prognozes rastume. 1964-aisiais RAND ekspertų sudaryta ilgalaikė prognozė (kurią sudarė 28 įvairių sričių ekspertai) gerokai pervertino būsimų kartų galimybes.
Jeigu jie būtų buvę teisūs, mes jau bendrautume su nežemiškomis būtybėmis ir keliautume laiku. Mūsų gyvenimai tęstųsi bent pusę amžiaus ilgiau, o Marsas būtų jau seniai kolonizuotas. Turėjome ten nusileisti jau 9-ajame dešimtmetyje, Venera ir Jupiterio mėnuliai turėjo būti užkariauti XXI a. pradžioje. Jau turėjome būti nuskridę į Plutoną – tuomet dar vadinamo planeta.
Primityvios dirbtinės gyvybės formos turėjo būti kuriamos laboratorijose. Netgi atsirastų viena, universali kalba. Mėnulyje jau turėjo vykti aktyvus iškasenų išgavimas.
Buvo ir gana keistų spėjimų. Pavyzdžiui, kad 2020-aisiais namų ūkio darbus atliks gyvūnai, įskaitant ir beždžiones, iš specialių veislynų.
Nobelio premijos laureatas Glennas T. Seaborgas taip pristatė savo ateities viziją: „XXI a. namai, kurie neturės roboto sieninėje spintoje galės pasinaudoti prijaukinta beždžione, kuri atliks valymo ar sodo darbus. Gerai treniruotų beždžionių naudojimas vietoje vairuotojų gali gerokai sumažinti automobilių avarijų skaičių“.
Šie metai nepateiks tokių pokyčių, kokių galėjome tikėtis – tačiau spartus interneto ir kitų technologijų augimas taip pat reiškia ir tai, kad praėjusio amžiaus vidurio mokslininkai mūsų dienų pasaulio taip pat neatpažintų.
