„Astrobotic“ apskaičiavo, kad degalų liko maždaug 40 valandų, ir teigė planuojanti toliau eksploatuoti erdvėlaivį, kol baigsis degalai.
Prie bendrovės „United Launch Alliance“ naujosios raketos „Vulcan“, kuri atliko savo pirmąjį skrydį, viršutinės dalies pritvirtintas privačios įmonės „Astrobotic“ pagamintas Mėnulio aparatas „Peregrine“ ankstų pirmadienį pakilo iš Kanaveralo kyšulio kosminių pajėgų stoties ir sėkmingai atsiskyrė nuo raketos nešėjos.
Po kelių valandų „Astrobotic“ pranešė apie pirmuosius techninius nesklandumus – „Peregrine“ nesugebėjo nukreipti viršuje sumontuoto saulės baterijos skydelio į Saulę, kad krautųsi baterija.
Nepaisant inžinierių pastangų pakreipti erdvėlaivį tinkama kryptimi ir išlaikyti jo galią, bendrovė socialiniame tinkle „X“ paskelbė, kad dėl šio gedimo jis neteko „kritiškai daug“ degalų.
Pirmadienio vakarą „Astrobotic“ pranešė, kad degalų pakaks dar maždaug 40 valandų iki „Peregrine“ nekontroliuojamo kritimo.
„Šiuo metu mūsų tikslas – kuo arčiau prie Mėnulio priartinti „Peregrine“, kol jis dar neprarado gebėjimo išlaikyti į Saulę nukreiptą padėtį ir atitinkamai galios“, – teigė bendrovė, o stebėtojams beliko svarstyti, ar dar galimas bandymas nusileisti avariniu būdu.
Anksčiau bendrovė paskelbė nuotrauką, padarytą sumontuota kamera, kurioje matomi dideli išorinio erdvėlaivio sluoksnio pažeidimai. Ji trumpai informavo, kad tai rodo varomosios sistemos anomaliją.
„Peregrine“ turėjo pasiekti Mėnulį ir galiausiai vasario 23 dieną nusileisti jo regione, vadinamame Sinus Viscositatis (liet. „Klampumo įlanka“).
Iki šiol minkštą nusileidimą Žemės palydove buvo pavykę atlikti tik kelioms valstybėms. 1966 metais pirmoji nusileido Sovietų Sąjunga, po jos – Jungtinės Valstijos, kurios iki šiol yra vienintelė šalis, į Mėnulį nuskraidinusi žmones.
Nuo 2013 metų sėkmingai nusileido trys kinų moduliai, o pernai tai pavyko padaryti ir Indijai.
Jungtinės Valstijos kreipiasi į komercinį sektorių, siekdamos paskatinti Mėnulio ekonomikos plėtrą ir pagal komercinių krovinių gabenimo į Mėnulį paslaugų (angl. Commercial Lunar Payload Services, CLPS) programą atsiųsti savo techninę įrangą už mažesnę kainą, tačiau dėl galimos „Astrobotic“ nesėkmės naujoji strategija gali sulaukti kritikos.
Vis dėlto NASA administratorius Billas Nelsonas (Bilas Nelsonas) pasidžiaugė „United Launch Alliance“ raketos „Vulcan“ pirmojo skrydžio sėkme, šiai bendrovei sėkmingai įvykdžius daugiau nei 150 paleidimų.
„Skrydžiai į kosmosą yra drąsus nuotykis, o „@astrobotic“ daro pažangą, susijusią su CLPS ir „Artemis“. @NASA ir toliau plės mūsų pasiekiamumą kosmose kartu su mūsų komerciniais partneriais“, – socialiniame tinkle „X“ sakė B. Nelsonas.
NASA bendrovei „Astrobotic“ sumokėjo daugiau nei 100 mln. dolerių (91,4 mln. eurų), o kita bendrovė, su kuria sudaryta sutartis, Hjustone įsikūrusi „Intuitive Machines“, siekia vasarį nutupdyti savo aparatą netoli Mėnulio Pietų ašigalio.
Kosmoso agentūra tikisi per tokias misijas ištirti Mėnulio aplinką ir taip pasiruošti „Artemis“ programai, pagal kurią, besirengiant būsimoms misijoms į Marsą, dar šį dešimtmetį į Mėnulį turėtų būti nuskraidinti astronautai.
