Apie baltarusiškų trąšų tranzito skandalą ir pasekmes Lietuvos užsienio politikai naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo konservatorius, Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkas Žygimantas Pavilionis, politikos analitikas Marius Laurinavičius ir Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) docentas, socialdemokratas Liutauras Gudžinskas.
Pavilionis: reikia išnaudoti šią krizę
„Kiekvieną krizę reikia išnaudoti. Aš labai džiaugiuosi, kad šiandien opozicija jaudinasi dėl transatlantinių santykių ir reikalauja priimti tuos sprendimus, kuriais prisidėtume prie sąjungininkų sankcijų.
Labai tikiuosi, kad tai padės mums dar kartą parodyti, kad visa Lietuva yra už tuos sprendimus, kuriuos valstybės valdomos įmonės turi priimti nedelsiant, jeigu nenori būti sankcionuotos. <...> Gal joms reikia pakuždėti Vyriausybės lygiu, bet tas visuotinis politinis ar visuomeninis susitelkimas, kurį stebime, yra geras paskatas tai nedelsiant padaryti“, – kalbėjo Ž. Pavilionis.
Konservatoriaus nuomone, nors viešojoje erdvėje kalbama apie finansinę žalą ir teisines pasekmes, kurios sektų, jei „Lietuvos geležinkeliai“ nutrauktų baltarusiškų trąšų tranzitą, tai negali atsverti Vakarų sąjungininkų paramos Lietuvai.
Mato Vyriausybės atsakomybę: tai užsienio politikos bankrotas
Visgi M. Laurinavičius į situaciją nežvelgė taip optimistiškai, kaip Ž. Pavilionis.
„Aš turbūt pirmas Lietuvoje taip ir įvardijau, kad tai yra dabartinės Vyriausybės užsienio politikos bankrotas. Prie to aš ir lieku.
Man smagu matyti, kaip ponas Pavilionis bando rasti pozityvą ir tai yra gerai, ta politika tokia ir yra, reikia visus būdus išnaudoti, bet aš pasakysiu tiesiai – tai yra dabartinės Vyriausybės atsakomybė, nereikia bandyti numesti atsakomybės geležinkeliams, uostui ar bet kam kitam“, – sakė M. Laurinavičius.
Eksperto teigimu, galima būtų tikėtis, kad Vyriausybė bandys įrodyti, kad tai buvo klaida, o ne planuota politika.
„Tada mes galėtume ištaisyti tas klaidas bent jau savo partnerių akyse ir neprarasti to, kas buvo nelengvai sukurta – mūsų dabartiniai santykiai su Jungtinėmis Valstijomis, kurie yra visai kito lygio negu tada, kai ši Vyriausybė buvo tik pradėjusi eiti savo pareigas“, – dėstė pašnekovas.
M. Laurinavičiaus šią situaciją įvardijo užsienio politikos bankrotu, tad už ją atsakyti ir turi šios srities ministras, šiuo atveju – Gabrielius Landsbergis.
„Kalbėti apie susisiekimo ministro atsakomybę ir galimą atsistatydinimą irgi reikia“, – tvirtino politikos ekspertas.
M. Laurinavičiaus teigimu, G. Landsbergio atsistatydinimas parodytų, kad tai nebuvo sąmoninga politika, o tiesiog klaida.
Landsbergio atsistatydinimas – dovana Lukašenkai ir Kinijai?
Ž. Pavilionio tvirtinimu, G. Landsbergio atsistatydinimas būtų didžiausia dovana Minskui ir Pekinui.
„Labai sovietiškai galima spręsti tas problemas, kapoti galvas. Nežinau, ar apskritai yra geresnė premjerė Lietuvoje bebuvusi. Aš siūlau spręsti problemas. Mielieji, jei mes pašalinsime keletą freedom figterių, tai autokratiniai režimai pasidžiaugs savo fantastine operacija. Matyt, kažkam labai reikėjo šio skandalo Demokratijos viršūnių susitikimo rėmuose tam, kad parodytų tą neatitikimą“, – teigė URK pirmininkas.
Konservatorius siūlė penktadienį arba pirmadienį Vyriausybei susirinkti, priimti sprendimus, kurie nurodytų, kad, Ž. Pavilionio žodžiais, „negalime penėti autokratinių režimų“.
Gudžinskas: reikia neskubėti skalpuoti „Lietuvos geležinkelių“
L. Gudžinskas teigė, kad dabartinė situacija yra pati rimčiausia šios Vyriausybės krizė, kalbama apie dviejų ministrų pasitraukimą. Jo nuomone, I. Šimonytė neturėtų pasitraukti iš premjerės posto, tačiau tiek G. Landsbergis, tiek M. Skuodis turėtų įsivertinti savo veiklą trąšų krizėje.
„Jeigu yra išsikelti tikslai ir garsiai skelbiama, kad jie bus įgyvendinti ir jie yra neįgyvendinami, o kartais yra elgiamasi priešingai, tai tikrai čia kyla tam tikras klausimas dėl Vyriausybės atskaitingumo ir tam tikros atsakomybės“, – „Dienos pjūvyje“ kalbėjo L. Gudžinskas.
VU TSPMI docento teigimu, daug detalių šioje istorijoje dar nėra aiškios, nes vieni pareigūnai pateikia vieną informaciją, kiti kitą.
„Reikia išsiaiškinti iki galo, kada kas ką informavo, ko neinformavo. Atkreipčiau dėmesį, kad Marius Skuodis kalbėjo apie geležinkelių atsakomybę ir sakė, kad sprendimų taip lengvai pakeisti neišeina, nes pati [„Lietuvos geležinkelių“] valdyba atsako ir asmeniškai už priimtus sprendimus ir sutarčių nesilaikymą.
Bet šiuo atveju reikėtų platesnės kažkokios komisijos ar tam tikro įvertinimo neskubėti pačių „Lietuvos geležinkelių“ skalpuoti ir įvertinti visas aplinkybes“, – samprotavo L. Gudžinskas.
Pavilionis prakalbo apie įtakos agentų tinklą
Ž. Pavilionis sutiko su L. Gudžinsku, kad reikėtų sudaryti tyrimo komisiją, tačiau konservatorius pagrindinį dėmesį kreiptų būtent į „Lietuvos geležinkelius“.
„Kas įvyko nuo Bartuškos dublio numeris vienas rugpjūčio mėnesį, kuris po sankcijų <...> sakė, kad nebevešim, mąstom, ką daryti. Ir, matyt, sumąstė, ką daryti spalio mėnesį, jau pinigėliai perimti. Klausinėtas jis buvo liberalų frakcijoje, ką jis informavo apie tuos pinigų perėjimus. Kartu su žvalgyba atsekčiau visą tinklą, kas pakeitė pono Bartuškos mąstyseną.
Žmonės kartais nežino, kas jiems pakužda į ausį, kas jiems daro įtaką. Gal koks gudrus teisininkas atėjo ir pradėjo šnekėti apie vienokias ar kitokias sankcijas. Aš atsekčiau visą įtakos agentų tinklą, sunaikinčiau jį ir pasakyčiau „goodbye“, – sakė Ž. Pavilionis.
Skandalo žala – milžiniška
Politikos analitikas M. Laurinavičius „Dienos pjūvyje“ aptarė ir žalą, kurią Lietuvos reputacijai užsienyje gali sukelti skandalas dėl baltarusiškų trąšų tranzito. Pirmiausia, pašnekovas pakartojo, kad tai suduos smūgį santykiams su Jungtinėmis Valstijomis tuo metu, kai Vašingtonas daugiau dėmesio kreipia į Kiniją, o Europai dėmesio lieka vis mažiau.
„Aš dar kartą priminsiu, kad mes turime vienintelį strateginį sąjungininką, kuris gali užtikrinti mūsų saugumą. Reiškia, kad tie santykiai su Jungtinėmis Valstijomis mums yra gyvybiškai svarbūs. Mes, bandydami susipykti su Jungtinėmis Valstijomis dėl to, kad patys anksčiau deklaravę vienokią politiką, vykdome visai kitokią ir iš esmės išduodame Jungtines Valstijas. <...> Mes su jais jau susipykstame“, – tvirtino Marius Laurinavičius.
Kitas aspektas, kurį palies šis skandalas, anot eksperto, yra Lietuvos tikslai Europoje.
„Kokį mes dabar galime turėti argumentą, pavyzdžiui, Vokietijai prieš „Nord Stream 2“. Daug kartų Lietuvos diplomatija kovojo, ir teisingai darė, prieš tokius sprendimus.
<...> Kaip mes galėsime kovoti prieš tokius sprendimus kaip „Nord Stream 2“, padarę tai, ką mes jau padarėme. Mes prarandame bet kokius argumentus tolimesnei savo kovai“, – sakė analitikas.
Lietuva pasekmes gali pajusti ir per finansinę prizmę.
„Prieš dieną ar dvi pranešta apie naujus Jungtinių Valstijų įsipareigojimus. Priėmus gynybos biudžetą, Baltijos šalims yra skiriama 150 mln. dolerių. Mes tikrai pagalvokime, jei mes toliau taip elgsimės, ar kitais metais <...> nebūdami tikrai labai tvirti Jungtinių Valstijų sąjungininkai, ar mes galėsime bent pasvajoti apie kažką panašaus?“ – klausė M. Laurinavičius.
„Tai labai svarbi nacionalinio saugumo krizė ir kalbėti apie tai, kad tai galima išspręsti kažkokiais pusiniais sprendimais, aš su tuo niekaip negaliu sutikti“, – pridūrė jis.
Tai tik dalis Ž. Pavilionio, L. Gudžinsko ir M. Laurinavičiaus diskusijos. Visą laidą „Dienos pjūvis“ galite peržiūrėti vaizdo įraše, kurį rasite teksto pradžioje.
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad „Lietuvos geležinkeliai“ trečiadienį pranešė, kad gruodį ir galbūt sausio pradžioje per Lietuvą į Klaipėdos uostą dar gabens „Belaruskalij“ trąšas, nes Baltarusijos bendrovė už šiuos krovinius atsiskaitė iš anksto.
Pasak „Lietuvos geležinkelių“, ar šios paslaugos Baltarusijos įmonei bus teikiamos toliau, priklausys nuo sankcijų režimo, valstybės institucijų sprendimų bei bankų pozicijos, ar aptarnauti jos pavedimus.
„Lietuvos geležinkeliai“ skaičiuoja, jog netekus „Belaruskalij“ trąšų, įmonei reikėtų apie 49 mln. eurų subsidijų per metus. Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad Vyriausybė yra pasirengusi padėti „Lietuvos geležinkeliams“ sprendžiant infrastruktūros išlaikymo klausimus.
JAV Iždo departamentas rugpjūtį įvedė sankcijas „Belaruskalij“ ir iki gruodžio 8 dienos verslui davė laiko užbaigti sandorius. Praėjusį ketvirtadienį JAV išplėstose sankcijose atsidūrė ir „Belaruskalij“ produkcijos eksportuotoja „Belaruskaja kalijnaja kompanija“ (BKK). Sandoriai su ja turi būti baigti iki kitų metų balandžio 1-osios.
Kad yra pasiruošęs trauktis paskelbė ir susisiekimo ministras Marius Skuodis.
Premjerė Ingrida Šimonytė teigė, kad ministrų likimo apsispręs kitą savaitę.
