Pirmasis nuosavas būstas jaunam žmogui ar šeimai yra rimtas įsipareigojimas, tačiau vis dažniau „pirmas“ nereiškia „paskutinis“. Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) vertinimu, lietuviai per gyvenimą jau pakeičia apie 3-5 nuosavus būstus ir šiuo požiūriu artėja prie Vakarų Europos rodiklių.
Taip pat, asociacija pastebi, kad lietuviai trokšta gyventi savo namuose – LNTPA apklausos duomenimis, 55% nuomininkų per artimiausius metus planuoja įsigyti nuosavą būstą, o net du trečdaliai gyventojų namus nuomojasi tik todėl, kad šiuo metu neturi kitos galimybės.
Kita vertus, jau turėdami savo namus ir pirkdami kitą būstą, lietuviai pirmiausia ieško galimybių pirmąjį nuosavą butą ne parduoti, o išnuomoti. Ypač jei savininkui patiko ir pasiteisino patys pirmieji namai bei artimiausia jų aplinka. Net jei žmogus ir neturi finansinių galimybių pirmųjų namų pasilikti sau, jie vis vien tampa itin stipria finansine atrama keliantis į naują būstą.
Būtent tai, kad pirmasis būstas ateityje taps stipriu finansiniu arba investiciniu įrankiu, diktuoja ir pagrindinę taisyklę jį renkantis: būtina galvoti ne tik apie savo norus ir skonius, bet ir apie turto pardavimą ar nuomą ateityje.
Nors žmonėms atrodo, kad sau perkamas ir įsirengiamas turtas ateityje savaime bus patrauklus ir kitiems, čia atsiranda daug smulkių, bet svarbių niuansų. Paprastas pavyzdys būtų vieta: tikrai yra gana ryški tendencija pirmuosius namus pirkti gimtajame rajone – šalia tėvų ar senelių. Tai tikrai patogu naujakuriams, ypač auginantiems mažus vaikus, tačiau verta užduoti klausimą, ar rajonas bei kaimynystė bus patraukli rinkoje, kai šiuos namus reikės parduoti arba išnuomoti. Juk visa rinka konkrečiai vietai gali neturėti tokių sentimentų kaip vienas žmogus su savo asmenine istorija.
Taip pat, dažnas klausimas ir kartu iššūkis yra investicijos į būsto įrengimą ir interjerą. Šiandienos antrinėje rinkoje svarbus adekvatus vietos, turto klasės ir buto įrengimo santykis, taip pat universalumas. Pavyzdžiui, pernelyg didelės investicijos į interjerą nebus nei suprastos, nei atsipirks ekonominės klasės būste ir rajone, o neįprasti dizaino ar išplanavimo sprendimai gali nebūti kiekvieno skoniui. Tai nėra retas atvejis perkant pirmus namus: galimybių turintys žmonės juos siekia įsirengti kokybiškai ir asmeniškai. Tačiau galvojant apie ateitį, papildomas lėšas geriau investuoti ne į prabangų ar nestandartinį interjerą, o į vertę ilguoju laikotarpiu geriau išsaugančias detales: NT projekto (daugiabučio ar kvartalo) išskirtinumą bei kokybę, patrauklią vietą, racionalų išplanavimą, geresnes medžiagas, mažesnį tankį ir kt.
Pirmuosius namus taip pat svarbu pirkti pagal šiandienos arba artimiausius žmogaus poreikius. Pirmaisiais nepriklausomybės dešimtmečiais, esant finansinėms galimybėms, buvo pastebima tendencija pirmuosius namus pirkti ir įsirengti „visam gyvenimui“: sau, vaikams ir kitiems galimiems „gyvenimo“ atvejams. Šitaip atsirasdavo, pvz., keturių kambarių butai ar didžiuliai privatūs namai toli nuo miesto centro. Net jei tai šiandien pavieniams žmonėms ir būtų įperkama, toks pasirinkimas paprastai nebus nei universalus, nei patrauklus antrinėje rinkoje.
Ir priešingai – rinkoje vienbalsiai sutariama, kad lengviausia parduoti ar išnuomoti nedidelius, patogiose, centrinėse miesto vietose esančius butus. Tikėtina, kad būtent tokių pirmųjų namų reikia jauniems profesionalams ar jaunoms šeimoms. Tad net kai poreikiai ir aplinkybės keisis, kompaktišką, geroje vietoje esantį butą bus daug paprasčiau, greičiau ir pelningiau parduoti ar išnuomoti, gautas lėšas nukreipiant didesniam pirkiniui. Galiausiai, tokia taktika paprasčiau leis ateityje įsigyti naujos statybos namus.
Kalbant apie turto amžių ar statybos laikotarpį, pirmiausia rekomenduotinas naujas būstas: tai dažniausiai bus patogiau, kokybiškiau, efektyviau bei lengviau ras pirkėją ar nuomininką antrinėje rinkoje. Kita vertus, perkant naują būstą, svarbu įsitikinti vystytojo patirtimi ir reputacija: brokas, garantijų nebuvimas, nekokybiški sprendimai ar prasta priežiūra gali kelti rūpesčių ne tik ateityje parduodant, bet ir vos įsikėlus. Žinoma, priklausomai nuo vietos, galimybių ir poreikių, svarstytinas ir senesnės statybos būstas, tačiau prieš jį perkant rekomenduotina įsivertinti jo technines savybes ir būklę pasitelkus atitinkamos srities specialistus.
Beje, įdomu tai, kad jei anksčiau prestižinėmis buvo laikytos pietinės ir rytinės langų kryptys, tai dabar šylantys orai šią taisyklę koreguoja. Renkantis namus šiandien būtina įvertinti, ar į pietus ar vakarus orientuotas butas nebus per karštas, vis daugiau dėmesio susilaukia rytinės kryptys, o šiaurė gali būti patraukli vertinantiems kokybišką miegą.
Taip pat, vieta automobiliui bus ne tik patogumas, bet ir investicija. Nepaisant skatinamo darnaus judumo, automobilio statymas didmiesčiuose išlieka vienu aktualiausių klausimų. Matome, kad sparčiai besivystant tam tikriems rajonams, savo metu neįsigyta stovėjimo vieta virsta prarasta galimybe. Todėl net jei jaunas žmogus šiuo metu ir neturi automobilio, leidžiant galimybėms stovėjimo vieta yra labai rekomenduotina: ją galima iškart išnuomoti kitiems, jos vertė augs ir ji ateityje pravers arba pačiam pirkėjui, arba sukurs papildomą naudą parduodant visą turtą.
Renkantis pirmą būstą verta įsitikinti ir tuo, ar name įrengta kokybiška vėdinimo ir rekuperacijos sistema arba bent jau palikta galimybė ją įsirengti: šiuolaikiniai namai yra itin sandarūs, todėl taupyti šviežio oro ir atitinkamai šviesesnių minčių sąskaita šiandien nevertėtų. O jau galvojant apie būsto pardavimą ar nuomą, vienas efektyviausių sprendinių yra oro kondicionierius, galintis pastebimai padidinti pajamas.
Taip pat, tiek dėl savęs, tiek ir vertinant ateities perspektyvas, labai svarbu išnagrinėti miesto planus: kas teritorijoje dar bus daroma ir bus įmanoma daryti. Vaizdai į miškus, parkus ar didesnė erdvė gali būti tik laikini: svarbu susipažinti su artimiausios teritorijos planais ir galimybėmis savivaldybės tinklalapiuose ar kituose šaltiniuose. Tankėjantis užstatymas ar „prastėjantys“ vaizdai pro langą gali kliūti tiek pačiam gyventojui, tiek, juo labiau, būsimiems pirkėjams ar nuomininkams.
Žinoma, daugelis šių faktorių savaime neprieštaraus ir asmeniniams žmogaus poreikiams. Tačiau netinkamai parinktas rajonas, neproporcingos investicijos į interjerą, neuniversalus išplanavimas ir tiesiog greičiau nusidėvėjęs būstas gali turėti reikšmingos įtakos antrinėje rinkoje ir kartu uždirbti mažesnes nei optimalias tokio turto nuomos ar pardavimo pajamas.
Žydrūnas Matuzas, nekilnojamojo turto vystymo bendrovės „HOMA Development“ vadovas.