Beržinė košė, diržiukas, ožiavosi ir gavo. Posakiai, kurie vis dar gajūs Lietuvoje. Tad nenuostabu, kad štai tokius tėvų smurto protrūkius prieš mažamečius ignoruoja net šalia gyvenantys kaimynai.
Auklėjimo diržu kultūra perduodama iš kartos į kartą. Taigi klykiančių vaikų, ar moterų balsai dažnai nepasiekia esančių už daugiabučio sienų. Tuomet mėlynėmis nusėtus, sulaužytais kaulais į ligoninę atvežtus mažylius išvydę socialiniai darbuotojai stebisi, esą apie problemas jų šeimose nėra girdėję.
Tokie skurdūs bendrabučiai, kur keliolikos kvadratinių metrų dydžio butukuose glaudžiasi šeimos, dažnai vadinami smurto ir girtavimo centrais. Visgi mirtinai sumuštas berniukas gyveno tvarkingame daugiabutyje, o kaimynai žinojo, jog šeimoje smurtaujama. Tačiau kas iš tiesų ten vyksta - nesidomėjo. Po keturmečio egzekucijos visuomenė skilo į dvi dalis. Vieni siūlo prisiminti mirties bausmę, kiti įsitikinę, jog smurtas skatina smurtą. Socialiniame tinkle pradėjo plisti akcija „Pasibelsk“. Jos iniciatoriai ragina kaimynus, išgirdusius triukšmą, besikartojantį vaiko verksmą gretimame bute, nepabijoti ir bandyti užeiti, kalbėtis.
Visgi drausminti smurtautojų imasi ne daugelis. Žmonės baiminasi, jog vaiką mušantis kaimynas gali užpulti ir juos arba sugadinti jų turtą.
Psichologai pataria įtariant, jog kaiminystėje gali būti smurtaujama, užeiti pas kaimyną, tiesiog neva paskolinti duonos, ar paprašyti kitokios pagalbos. Tai ne tik kuriam laikui nuramins galimą smurtautoją, bet ir gali padėti įsitikinti, ar mažametis išties mušamas. Tuomet privalu, kuo skubiau kviesti policiją.
Plačiau apie tai TV3 reportaže