Naujas tyrimas, paskelbtas žurnale „Nature Aging“, atskleidė, kad senėjimo procesas vyksta ryškiomis „bangomis“, o ne lėtai ir tolygiai. Atlikusi išsamius tyrimus, Stanfordo ir Singapūro mokslininkų komanda nustatė, kad su amžiumi susiję pokyčiai, įskaitant lėtėjančią medžiagų apykaitą, raukšlėjančią odą ir padidėjusį polinkį į ligas, rodo reikšmingus pikus 44 ir 60 m. amžiaus tarpsniuose.
Apie šias išvadas kalbinta Vilniaus universiteto (VU) Gyvybės mokslų centro mokslininkė dr. M. Tomkuvienė teigė, kad anksčiau buvo padaryta įvairių tyrimų, kurių išvadose teigiama, jog senėjimo procesai nevyksta tolygiai ir nėra linijiniai.
„Sakyčiau, kad pagrindinė šio aprašyto tyrimo žinutė ir yra ta, jog suvoktume, kad senėjimas nevyksta tolygiai, tam tikruose gyvenimo etapuose įvyksta kokybiniai „šuoliukai“, – tvirtino ji.
Ji pažymėjo, kad nereikėtų akcentuoti šių amžiaus tarpsnių (44 ir 60 metų), nes visi straipsnio autorių biocheminiai tyrimai daryti tik su kraujo mėginiais. Negalima atmesti tikimybės, kad tiriant kitus organus būtų gauti kitokie rezultatai, ypač kalbant apie konkrečius skaičius.
„Reikia turėti omenyje, kad šie duomenys gauti ištyrus 108 tiriamuosius. Patys tyrimo autoriai cituoja kitą 2019 metų straipsnį, kuriame irgi buvo nustatytos tokios senėjimo „bangelės“, tačiau tame tyrime senėjimo pikai buvo ties 34, 60 ir 78 metais, tai pirmoji bangelė net 10 metų skiriasi. O šiame tyrime net nebuvo tirta, pavyzdžiui, 78 metų žmonės.
108 žmonės nėra didelė imtis, tačiau šio tyrimo stiprybė ir yra ta, kad jie tą patį žmogų tyrė pakartotinai kas keletą mėnesių, tai yra surinkta daug duomenų“, – sakė mokslininkė.
Pašnekovė pridūrė, kad būtina atkreipti dėmesį į tai, jog visi tiriamieji buvo iš Kalifornijos, tad tyrimo išvados kitų šalių žmonėms gali nebūti tiesiogiai pritaikomos.
„Bet pats principas, kad senėjimo procesas nėra linijinis, atsikartoja ne viename tyrime ir tai galime priimti kaip mokslinę tiesą.
O dėl tų dviejų rėžių, čia yra nustatytas tiriamųjų vidurkis, tai reikia suprasti, kad kiekvienas žmogus, kuris nori kažką daryti, kad bent kiek atidėtų senėjimo procesą, gali imtis gyvensenos pokyčių veiksmų, ir taip atitolinti senėjimo pikus“, – tvirtino M. Tomkuvienė.
Nuo 40-ies sulėtėja riebalų ir alkoholio apykaita, nuo 60-ies – angliavandenių
Mokslininkė tvirtino, kad verta atsižvelgti, kokie medžiagų apykaitos procesai pradeda trikti apie 44 ir 60-uosius metus. Pavyzdžiui, nuo 40-ies ir virš gali sulėtėti riebalų, alkoholio apykaita. Turint tai omenyje, rekomenduotina koreguoti mitybą ir gyvenseną.
Virš 60-ies metų jau keičiasi angliavandenių apykaita ir padidėja rizika susirgti antrojo tipo diabetu. Tą žinant, žmonėms, kuriems yra apie 60 metų, galima pagalvoti apie mitybos pokyčius ir prevencinius pasitikrinimus dėl tam tikrų ligų.
„Taip pat šie duomenys bus naudingi sveikatos apsaugos sistemoms, pritaikant prevencinių programų laikus, kokio amžiaus žmonėms tam tikras prevencines programas reikėtų siūlyti. Tos prevencinės programos ir dabar siūlomos pagal kitus duomenis, tačiau pagal šį tyrimą galima tai koreguoti“, – teigė M. Tomkuvienė.
Dietistė atsakė, kurie maisto produktai padeda atitolinti senėjimą
Dietistė V. Kurpienė tvirtino, kad džiugina tai, jog žmonės vis labiau pradeda kalbėti apie tai, kaip prisižiūrėti mitybą jaunesniame amžiuje, o ne tada, kai sukanka 60 metų.
„Jau virš 40 metų moterims keičiasi hormonų pusiausvyra. Ir moterims, ir vyrams pradeda sparčiai mažėti raumenų jėga, o vėliau ir masė, keičiasi medžiagų apykaita. Po truputėlį silpsta virškinimo traktas, gebėjimas pasisavinti maistines medžiagas. Dėl to daug kas sako, kad anksčiau galėdavo valgyti bet ką, o dabar nebe“, – kalbėjo dietistė.
Ji akcentavo, kad savo mitybos racione reikia atkreipti dėmesį į baltymų kiekį, tačiau negalima griebtis kraštutinumų. V. Kurpienė tvirtino, kad daug žmonių tiesiog galvoja, jog valgo daug baltymų, nors taip nėra.
„Pavyzdžiui, plovas. Ten dominuoja ryžiai ir šiek tiek riebios mėsos, kurioje yra daug riebalų, o ne baltymų. Tas pats, kai asmuo galvoja, kad valgo mėsą valgydamas dešreles, nors jei pasižiūrėtume į sudėtį, ten yra tik 10–15 proc. baltymų. Arba renkamės kiaulienos sprandinę, kur dominuoja riebalas, o ne baltymas, tai geriau jau valgyti kiaulienos išpjovą. Kiti įsivaizduoja, kad vištienos sparneliuose su oda yra baltymai, nors ten dominuoja cholesterolis ir riebalai. Mes labai dažnai pervertiname, kiek baltymų suvartojame.
Dalį baltymų verta gauti iš augalinių šaltinių: žirnių, lęšių bei pupelių, nors juose baltymų kiekis mažesnis, nei gyvūniniuose ir sunkiau pasisavinamas, bet jie turi kitų gerų maistinių medžiagų, kurių gyvūniniai produktai neturi“, – sakė dietistė.
Ji pridūrė, kad būtina vartoti daug šviežių daržovių, nes ten yra antioksidantų bei maistinių skaidulų, kurios padeda palaikyti žarnyno mikrobiotą ir geresnį medžiagų pasisavinimą.
„Taip pat valgyti mažiau perdirbto maisto bet kurioje produktų kategorijoje, nes jis didina uždegiminius procesus, o tai – glikaciją ir ląstelių pokyčius, kitaip tariant, greičiau senstama. Statistika teigia, kad lietuviai suvalgo daug žuvies, nors iš tikrųjų jie suvalgo daug krabų lazdelių, žuvų pirštelių ir konservų. Reikia rinktis natūralius produktus ir juos tinkamai gaminti, stebuklų nėra.
Patartina atkreipti dėmesį į baltą žuvį, iš kurios geriau nei iš vištienos ar jautienos pasisavinamas baltymas. Riebioje žuvyje taip pat yra Omega–3, ši medžiaga veikia prieš senėjimą“, – teigė dietistė.
V. Kurpienė pridūrė, kad mitybą prisižiūrėti reikia visada, o ne tik kelias dienas per mėnesį ar per metus.
Dietistė akcentavo, kad svarbu gerti pakankamai vandens, kad žmogus išlaikytų tinkamą organizmo terpės pusiausvyrą. Visos medžiagos mūsų organizme pasisavinamos, o toksinai šalinami per kūno skysčius. Tad jei toksinų trūksta, minėtos organizmo funkcijos trinka.
Kalbant apie kofeiną, svarbu atsižvelgti į jo turinčių produktų bendrą kiekį per parą bei produkto kokybę. Kokybiška, lengvai skrudinta kava arba žalioji arbata (nuskinta prieš maksimum 2 metus) turi daug antioksidantų, o tai irgi yra naudinga sveikatai.
V. Kurpienė tvirtino, kad labai svarbu – kokybiškas miegas su pakankama gilaus miego fazių trukme. Neišsimiegojus keičiasi mityba, norisi daug saldžių ir miltinių produktų.
„Jei labai norite kažko saldaus, pirmas patarimas, ne kuo ar kaip pakeisti saldumyną, tai nueiti anksčiau miegoti“, – sakė pašnekovė.
Mokslininkė: tyrimas nerodo, kad viskas vienu momentu pasikeičia
M. Tomkuvienė pabrėžė, kad tyrime kai kuriais atvejais, tyrus skirtingus duomenis, šių dviejų pikų nebuvo išskirta. Pavyzdžiui, burnos mikrobiomo grafike apskritai sunku išskirti tendencijas, kraujo bendrojo tyrimo grafike taip pat išskiriamas labai neryškus pasikeitimas ties 45 metais.
„Skirtinguose tyrimuose stebimi pikai nesutampa, darant bendras išvadas tiesiog buvo paimtas vidurkis. Reikėtų pastebėti ir tai, kad laiko taškų skirtumai nėra dramatiški, tyrimas nerodo, jog senėjimas nevyksta ir staiga vienu momentu viskas pasikeičia. Su amžiumi atsirandančių skirtumų buvo rasta visų metų kategorijose, pokyčių grafikas jokioje amžiaus kategorijoje nenusileidžia iki nulio. Pavyzdžiui, lyginant žmogaus 44 ir 45 metus yra tik 10 proc. molekulių skirtumas“, – akcentavo M. Tomkuvienė.
Mokslininkė pridūrė, kad autoriai duomenų priežastinio ryšio netyrė, tačiau galima kelti hipotezę, kad viskas organizme yra susiję, pavyzdžiui, pagal šį tyrimą, anksčiausiai diesnių pokyčių matoma transkriptomikoje (tiriama, kurie genai yra aktyvūs ląstelėse ir gamina RNR. Sutrikus, ląstelės pradeda naudoti klaidingas instrukcijas, o tai gali sukelti įvairias ligas). Po to – proteomikoje (tiriama, kokie baltymai gaminami pagal tas instrukcijas. Jei transkriptomika sutrinka, pradeda gamintis netinkami baltymai, kurie taip pat gali sukelti įvairius sutrikimus).
Pagal tyrimo duomenis, dar po trijų metų atsiranda daugiau ir metabolizmo sutrikimų.
„Skirtingi procesai vienas kitam daro įtaką. Galėčiau pateikti tokį pavyzdį: namas irgi nesensta iš karto. Pirmiausia, pavyzdžiui, atsiranda skylė stoge, pradeda varvėti vanduo, tas vanduo kaupiasi, pasidaro skylė lubose, pradeda varvėti ant grindų, pakyla bendra drėgmė, pradeda pelyti sienos, nu sienų pradeda kristi dažai ar tinkas.
Jeigu bandytume grafiškai aprašyti namo senėjimo procesą, tai irgi nebūtų linijiška ir vienoda, o būtų tokiomis bangomis ir priežastiniais ryšiais“, – tvirtino M. Tomkuvienė.
Išsamesni tyrimo rezultatai
Tyrimą atlikusi komanda analizavo duomenis, gautus pakartotinai paėmus 108 sveikų žmonių nuo 25 iki 75 metų amžiaus iš Kalifornijos per vidutiniškai 1,7 metų laikotarpį kraujo ir išmatų mėginius bei burnos, odos ir nosies tepinėlius.
Norint kompensuoti šių dramatiškų senėjimo „bangų“ poveikį, komanda siūlo žmonėms, artėjantiems prie 44 ir 60 metų ribos, dažniau sportuoti ir sveikiau maitintis, skelbia portalas „Daily Mail“.
Analizės metu mokslininkai pastebėjo, kad 81 proc. stebėtų molekulių, įskaitant baltymus ir RNR, pakito bent viena banga.
Komanda galiausiai padarė išvadą, kad esminiai reguliacijos sutrikimai pasireiškia dviem pagrindiniais laikotarpiais – apie 44 metų amžius sukelia didžiausią pokytį, o 60 metų amžius taip pat yra reikšmingas.
Dr. Steve‘as Hoffmannas, Leibnico senėjimo instituto Vokietijoje kompiuterinės biologijos specialistas, laikraščiui „Wall Street Journal“ pasakojo: „Šie tyrimai tikriausiai labai gerai sutampa su mūsų pačių arba kitų žmonių, kurie pajuto staigų fiziologinio pajėgumo pablogėjimą, patirtimi“.
„Šių veiksnių nustatymas ir ištyrimas turėtų būti būsimų tyrimų prioritetas“, – sakė daktaras Xiaotao Shenas, buvęs Stanfordo medicinos doktorantas, o dabar Singapūro Nanyang technologijų universiteto docentas.
40-mečių žmonių organizme pastebėti reikšmingi su alkoholio, kofeino ir lipidų apykaita susijusių molekulių skaičiaus pokyčiai, taip pat žymenų, susijusių su širdies ir kraujagyslių ligomis, odos ir raumenų senėjimu, pokyčiai.
Panaši, bet ne tokia ryški senėjimo „banga“ buvo pastebėta sulaukus 60 metų.
Gali būti, kad kai kurie iš šių pokyčių gali būti susiję su gyvenimo būdo ar elgsenos veiksniais, kurie susitelkia šiose amžiaus grupėse, sakė daktaras M. Snyderis.
Tyrėjai iš pradžių padarė išvadą, kad keturiasdešimtmečių žmonių senėjimo bangą galima sieti su moterų perimenopauze arba menopauze.
Tačiau jie pastebėjo, kad toks pat senėjimo dėsningumas pasireiškė ir vyrams.
Jie iškėlė teoriją, kad alkoholio apykaitos sutrikimai galėjo atsirasti dėl padidėjusio alkoholio vartojimo įpusėjus 40-mečiui, kuris dažnai būna įtemptas gyvenimo laikotarpis.
Svarbu atkreipti dėmesį į savo sveikatą
Kalbėdami apie pokyčius šešiasdešimtmetį perkopusių žmonių organizme, mokslininkai teigė, kad gauti rezultatai gali padėti atsakyti į klausimą, kodėl senstant žmonės vis dažniau suserga sunkia gripo forma.
Ligų kontrolės ir prevencijos centro (CDC) duomenimis, tarp 65 metų ir vyresnių amerikiečių beveik 90 proc. turi bent vieną lėtinę sveikatos būklę, o beveik du trečdaliai serga dviem lėtinėmis ligomis.
Komanda planuoja ištirti šių pokyčių veiksnius.
Tačiau išvados rodo, kad asmenys turi atkreipti dėmesį į savo sveikatą 40–60 metų amžiaus, sakė tyrėjai. Reikėtų daugiau sportuoti, siekiant apsaugoti širdį ir išlaikyti raumenų masę, arba mažinti alkoholio vartojimą.
„Esu įsitikinęs, kad turėtume stengtis koreguoti savo gyvenimo būdą, kol dar esame sveiki“, – sakė daktaras M. Snyderis.
Kažką kliedi apie sveiką mitybą - kai apie pusė lietuvių džiaugiasi,kad aplamai kažką su akcija įperka. O ką nori valgyti gali sau leisti aplamai tik elitas.
