Singapūre įsikūrusios organizacijos „NEM.io Foundation“ prezidentas Lon Wongas ragina Lietuvą technologiją pradėti naudoti viešajame sektoriuje ir inicijuoti pasaulinių rinkos dalyvių bei priežiūros institucijų dialogą.
Nors blokų grandinės technologiją labiausiai išgarsino kriptovaliutos, eskpertai pabrėžia, kad ji gali būti pritaikomos daugelyje kitų sričių, pradedant automobilių registracija ir baigiant sveikatos apsaugos sistemos duomenų tvarkymu.
„Kiekviena šalis yra įgijusi atskirų žinių, tačiau jomis nėra tinkamai dalijamasi su kitomis šalimis ir sektoriaus atstovais. Todėl manau, kad Lietuva šiuo atžvilgiu galėtų imtis lyderystės. Ūkio ministrui sakiau, kad galėtume būti priešakyje ir daryti poveikį procesams šiame sektoriuje visame pasaulyje“, – interviu BNS Vilniuje sakė Lon Wongas.
Anot Lon Wongo, rinkos netobulumą patvirtina per jo viešnagę Lietuvoje įvykdytas nusikaltimas, kai iš Japonijos biržos buvo pagrobta jo organizacijos vystomos NEM kriptovaliutos už daugiau nei 400 mln. eurų.
Blokų grandinės technologijos esmė – decentralizuota vieša sandorių saugojimo sistema, kur sandorių nefiksuoja joks tarpininkas, o kiekvienas blokas su užfiksuota sandorio informacija virtualioje erdvėje jungiasi prie kito bloko chronologine tvarka ir taip sudaro blokų grandinę.
Entuziastai šią technologiją vadina viena iš svarbiausių informacinių technologijų inovacijų nuo interneto atsiradimo.
Kritikai sako, kad tokios kalbos yra pernelyg išpūstos, o blokų grandinės pagrindu sukurtos kriptovaliutos tėra didelis burbulas, kuris gali pradanginti investuotojų pinigus ir pasitarnauti nusikaltėliams plaunant pinigus ir finansuojant terorizmą.
Lietuvoje sausį paskelbtos kelios iniciatyvos, siekiant pritraukti įmones, užsiimančias blokų grandinės technologija: Lietuvos bankas pranešė kuriantis bandomosios aplinkos platformą „Lbchain“, kuria galėtų naudotis finansų technologijos įmonės, o europarlamentaras verslininkas Antanas Guoga Vilniuje franšizės pagrindu atidarė „blockchain“ centrą, panašų į tokias pat įstaigas Šanchajuje ir Melburne. Lon Wongas tapo šio Vilniaus centro valdybos nariu.
– Kaip jūs vertinate Lietuvos siekį tapti ir finansinių technologijų (angl. „fintech“),ir blokų grandinės technologijos centru?
– Lietuvoje lankausi jau antrą kartą. Pirmasis kartas buvo geras, šis – dar geresnis. Sutikau nemažai aukštas pareigas užimančių žmonių, ir džiugu, kad visi labai teigiamai vertina blokų grandinės technologiją ir supranta, kad ši technologija yra vienas iš veiksnių, galinčių skatinti Lietuvos ūkio pažangą. Mane labai padrąsina toks puikus priėmimas šioje šalyje. Visos aplinkybės šioje šalyje siekti pažangos blokų grandinės srityje yra palankios.
– Koks yra jūsų fondo ir jūsų paties vaidmuo „Vilnius Blockchain Centre“?
– NEM yra blokų grandinės technologija ir fondui pavesta visame pasaulyje skatinti naudoti šią technologiją. „NEM.io“ lankosi kitose šalyse ir pristato technologiją pramonei, vyriausybėms, mokslininkams, ragindamas ją naudoti. Buvome pakviesti aktyviai prisidėti prie blokų grandinės technologijos centro Vilniuje plėtros, pristatyti technologiją visuomenei, Vyriausybei, mokslininkams ir pramonei bei aktyviai skatinti ją diegti.
– Pastarosiomis dienomis žiniasklaida mirgėjo antraštėmis apie NEM kriptovaliutos vagystę Japonijoje. Ko galima išmokti iš šio įvykio?
– Ši vagystė mane paskatino mąstyti apie tai, kaip sektorius turėtų atrodyti ateityje. Vienas didžiausių visiems mums kylančių iššūkių susijęs su šio sektoriaus reguliavimu. Deja, šis sektorius dar tik pradeda formuotis, taigi visi mes mokomės procese. Manau, kad technologijų sektoriaus ekspertai ir reguliavimo institucijos iš viso pasaulio turėtų susėsti kartu, stengtis suprasti, kur glūdi problemos, pasidalyti šiomis žiniomis ir atitinkamai gerinti padėtį. Manau, būtent to šiam sektoriui dabar ir trūksta – kiekviena šalis yra įgijusi atskirų žinių, tačiau jomis nėra tinkamai dalijamasi su kitomis šalimis ir sektoriaus atstovais. Todėl manau, kad Lietuva šiuo atžvilgiu galėtų imtis lyderystės. Ūkio ministrui sakiau, kad galėtume būti priešakyje ir daryti poveikį procesams šiame sektoriuje visame pasaulyje.
– Vyriausybės turėtų siekti kažkokių tarptautinių susitarimų?
– Tai nebūtinai turėtų būti susitarimas. Veikiau reikėtų susiburti ir dalytis žiniomis, o po to perimti geriausią praktiką. Pavyzdžiui, „CoinCheck“ biržos Japonijoje (iš kurios pavogta NEM kriptovaliuta) atveju saugumo priemonės aiškiai neatitiko geriausios praktikos. Iš norinčiųjų gauti reguliavimo institucijų leidimą turėtų būti reikalaujama, kad saugumo priemonės būtų nustatytos dar prieš pradedant prekybą. Jeigu tai būtų padaryta ir padaryta tinkamai, tokios problemos jie šiandien neturėtų. Būtent tai ir turiu omenyje sakydamas, kad turime mokytis vieni iš kitų, mokytis iš praeities klaidų. Ir nustatyti geriausią praktiką, kaip tai daro bankininkystės sektorius, per daug šimtmečių ištobulinęs reguliavimą bei saugumo priemones.
– Ar tokie išpuoliai pakerta kriptovaliutų patikimumą?
– Šis incidentas aiškiai parodė, kad sektoriuje yra daug neapibrėžtumo, tačiau didžiausias iššūkis, su kuriuo susiduriame, yra nerimas žmonių galvose. Nors tai nesusiję su saugumu kaip tokiu, dėl tokių incidentų eiliniai žmonės, neprofesionalai ima manyti, kad investuoti (į kriptovaliutas) bus labai rizikinga. Kalbant apie visuomenę, būtent tai ir kelia problemų.
– Lietuviai bando išnaudoti „Brexit“, kad prisiviliotų finansų technologijų įmones, kurios nori išsaugoti priėjimą prie ES rinkos. Ar „Brexit“ kaip nors paveikė jūsų sprendimą bendradarbiauti su Lietuva?
– Ne, nesakyčiau. Kaip minėjau, mums labiausiai rūpi technologija – bet kur, bet kurioje šalyje. Atėjimas į Lietuvą yra laimingas atsitiktinumas, nes pažįstu Tony Guogą ir jis supažindino mane su Lietuva. Kalbant apie Lietuvą, man ir mums „NEM.io“ fonde svarbu tai, kad yra lengva ateiti į šalį ir nekyla sunkumų skatinant šalį diegti technologiją. Tai yra vienintelė priežastis, kodėl mes atėjome į Lietuvą. „Brexit“ nepadarė jokio poveikio mūsų sprendimui ateiti į šią šalį.
– Blokų grandinės technologiją dauguma žmonių sieja su kriptovaliutomis ir finansiniais sandoriais. Kokiose kitose srityse ši technologija artimiausioje ateityje galėtų būti panaudota?
– Tai labai įdomus klausimas ir tikiuosi, kad Lietuvos vyriausybė, plačiau svarstydama savo planus, į tai atsižvelgs. Kriptovaliutos yra tik viena sritis, dar viena sritis yra finansinių paslaugų sektorius, naudojantis blokų grandinės technologiją. Tačiau labai įdomios gali būti galimybės blokų grandinės technologiją panaudoti viešojo administravimo srityje, pavyzdžiui, automobilių, žemės registravimui, medicininių dokumentų, draudimo, archyvų, prekybos ir finansų dokumentų, tapatybės dokumentų ir pasų tvarkymui ir kitiems dalykams, kad liktų mažiau reguliavimo reikalavimų. Ir Vyriausybei būtų lengva įsisavinti šią technologiją.
Pamiršau paminėti notarinį patvirtinimą, kai valstybiniai notarai patvirtina dokumentus. Tai, pavyzdžiui, galėtų būtų įtraukta į e. vyriausybės paslaugas ir Lietuvos vyriausybė iš esmės galėtų sudaryti galimybę tokius reikalus tvarkyti elektroniniu būdu. Tai nekeltų ypatingų saugumo problemų, nes Vyriausybei nekiltų jokios sisteminės rizikos. Tai veikiau būtų Vyriausybės dokumentai, kurie būtų laikomi saugioje aplinkoje arba net galėtų būti tvarkomi pagal e. vyriausybės iniciatyvą.
– Ačiū už interviu.
