„Pagal tai, kiek ligos istorijų buvo užvesta – tai jau baigiame antrą šimtą ligos istorijų, tai tiek stacionare gydome arba gydėme ligonių. Praktiškai visi pacientai, kurie gydomi stacionare – jie serga mažiausiai bent plaučių uždegimu.
Tas plaučių uždegimas gali būti vidutiniškai išreikštas, sunkus plaučių uždegimas, gali būti sepsio požymiai, gali būti respiracinio distreso sindromo (gyvybei grėsmingo kvėpavimo – aut. past.) požymiai, tuomet tam ligoniui dažniausiai reikia ir reanimatologo pagalbos“, – teigė gydytoja L. Jančorienė.
Gydytoja pažymėjo, kad dabar yra aiškios hospitalizacijos taisyklės. Jei žmogui nustatomas COVID-19, bet jo būklė lengva, nėra pneumonijos požymių, jei jis jaunas – tai toks žmogus išleidžiamas gydytis į namus: „Bet visi pacientai, kurie yra stacionare – tai juos galima vertinti kaip vidutiniškai sunkius arba sunkius.“
Gydytoja spaudos konferencijos metu pasakojo apie Santaros klinikų COVID-19 skyriaus veiklą, darbo organizavimą, COVID-19 pacientų bei kitomis infekcinėmis ligomis sergančiųjų gydymą.
Pirmosios dienos buvo sunkiausios
Pasak gydytojos L. Jančorienės, pirmosios dienos susidūrus su koronavirusu buvo pačios sunkiausios, žmonės tiesiog plūdo išsitirti, bet sistema dar nebuvo sutvarkyta. Bet vėliau situacija pradėjo tvarkytis ir medikai stojo į vėžes.
„Antplūdis tęsėsi apie porą savaičių. Vėliau valdžia pradėjo spręsti labiau, kaip susitvarkyti su tyrimais, tas procesas įgavo tvarką ir žmonės taip nebeplūdo pas mus. Gydytojai dirba nežmoniškais krūviais. Vieniems medikams buvo nosys pratrintos nuo akinių, kitiems raukšlės prie akių, suplukę plaukai“, – kalbėjo gydytoja.
Pasak gydytojos, pasaulinės pandemijos kartojasi maždaug kas 10 metų. Šis virusas panašus į situaciją, kuri vyko 2009-2010 metais. Bet vis tiek sunku prognozuoti – kiek daug žmonių gali susirgti koronavirusu, kiek jų gali kreiptis į gydymo įstaigas.
Prakalbo apie naudojamus vaistus
Sveikatos apsaugos ministerijos yra patvirtintas diagnostikos ir gydymo planas, kuriame nurodyta – kaip pacientai diagnozuojami, kokie tyrimai turi būti atliekami, kaip jie interpretuojami, kada ir kokie veiksmai turėtų būti taikomi.
„Mes paisome tos diagnostikos ir gydymo metodikos. Ten galima rasti ir sakinį, kad jokio pasaulyje patvirtinto COVID-19 infekcijos gydymo nėra. Tokių priešvirusinių vaistų, kurie konkrečiai veiktų šį virusą nėra.
Bet įvairių šalių ekspertų patirtimi galima skirti vienokį ar kitokį antivirusinį arba antimikrobinį gydymą, kuris galėtų turėti poveikį viruso slopinimui ir kitų procesų slopinimui, kurie vyksta tuo metu. {…}
Pasitelkiami seniai žinomi ir registruoti vaistai, kurie buvo naudojami kitoms indikacijoms. Mes netaikome jokio nežinomo vaisto, taikome tuos vaistus, kurie yra prieinami ir Lietuvos rinkoje.
Vienas tų aparatų anksčiau buvo naudojamas maliarijos gydymui ir sėkmingai pritaikytas reumatinių ligų gydyme, raudonosios vilkligės gydyme. Paaiškėjo, kad tas aparatas galėtų turėti poveikį ligos COVID-19 infekcijai.
Kitas preparatas „azitromicinas”, jis su gerai žinomu antibakteriniu poveikiu. Yra tam tikrų duomenų, kad gali slopinti viruso dauginimąsi ir slopinti ligą“, – sakė gydytoja.
Pasak gydytojos, prezidentas Donaldas Trumpas taip pat mini šį antimaliarinį preparatą ir davė leidimą jį palengvintai gaminti Amerikos rinkai.
Medikai dirba ramiai ir be panikos
L. Jančorienė ramino, kad šiuo metu medikai nejaučia jokios panikos: „Infektologai ir slaugytojos panikos nejaučia – visi dirba susikaupę. Visi žino taisykles, ir, kad gali patirti rizikas sveikatai, ar net gyvybei. Kai kurie medikai, kurie yra rizikoje, jie neleidžiami į infekcijos židinį, o daugiau dirba prie dokumentų ar kitose skyriuose“.
Pasak gydytojos, žymiai labiau panikuoja tie, kurie yra už medikų darbo aplinkos ribų. Medikai laikui bėgant priprato prie krūvio ir pradėjo ramiau tvarkytis su koronavirusu.
I. Jančorienė neneigė, kad koronaviruso infekcija yra sudėtinga. Stacionare besigydantys ligoniai tikrai išgyvena. Būklė jiems kelia stresą, kai atrodo, kad trūksta oro, jiems labai neramu, tačiau gavus vaistų, deguonies ir reikiamą pagalbą – jie nusiramina.
Pagal naują tvarką, dabar medikai gali būti testuojami kas savaitę ir pasitikrinti, ar jie neužsikrėtė COVID-19.
„Gali būti tokia rizika, kad galime užsikrėsti. Pajutę ligos požymius, elgtumėmės atsakingai“, – sakė gydytoja.
Santaros klinikų medikė ragino visus gyventojus elgtis atsakingai ir per Velykas nevykti pas artimuosius ir nesibūriuoti, kad nereikėtų laidoti artimuosius.
Čaplinskas: koronavirusas pavojingesnis vyresnio amžiaus žmonėms:
