Kaip informavo vyriausiasis prezidento patarėjas Simonas Krėpšta, Sveikatos ekspertų tarybos susitikimo su prezidentu metu daugiausia dėmesio skirta viruso plitimo, epidemijos plitimo tendencijoms.
„Ekspertai konstatuoja, kad viruso plėtra yra sulėtėjusi, efektyvusis viruso plėtros rodiklis rodo, kad jis artėja prie vieneto, tačiau tam, kad situacija iš esmės pasikeistų ir užsikrėtimų mastai pradėtų ženkliai mažėti, panašu, reikia papildomų priemonių peržiūrint karantino reikalavimus rizikingiausiose srityse“, – sakė jis.
Jis pažymėjo kad Pasaulio sveikatos organizacijos vertinimu, pandemijos plitime galioja Pareto principas:
„Kitaip sakant, apie 20 proc. situacijų yra atsakingos už 80 proc. užsikrėtimų. Todėl nusitaikius į tas sritis, kur rizikingumas užsikrėsti yra didžiausias, būtų galima pasiekti geresnių rezultatų“, – sakė prezidento patarėjas.
Beveik pusė atvejų iki galo neištiri
Dr. Vaidotas Zemlys-Balevičius pasakojo gavęs NVSC duomenis ir padaręs analizę, kuri atskleidė, kad apie pusė atvejų nėra pilnai ištirti.
„NVSC kaupia židinio aprašymą, židinio tipą, tiesioginį asmens užsikrėtimo tipą ir ta informacija yra pakankamai konfliktiška. Nes, pavyzdžiui, mes turime židinį ir jo tipas, aprašymas vienas kitam prieštarauja. Ir kas paaiškėjo, kad 50 proc. atvejų nėra pilnai ištirti. Tai kažkokie pasakymai apie tendencijas ir panašiai, nelabai turi prasmės, nes 50 proc. slypi visi povandeniai vandenys, kurie, nežinome, iš kur ateina.
Atmetus šiuos 50 proc., išsiskiria šeiminiai atvejai, jų kažkur apie 20 proc., bet dalis jų irgi yra neištirtų. (...) Iš likusių atvejų išsiskiria darbovietės, jose yra pastovus užsikrėtimo šaltinis. Ir padidintos rizikos zonos – ligoninės, globos-slaugos įstaigos, – sakė jis.
Specialistas konstatavo, kad atitinkamai ekspertų rekomendacijos karantino stiprinimui ir yra siūlymas atsižvelgti į darbovietes ir padidintas rizikos zonas.
„O ten, kur yra neištirti tie šeiminiai atvejai, ką galime rekomenduoti iš mokslinių rekomendacijų, tai (...) ypatingai kreipti dėmesį į susibūrimo vietas, ypač šeimoje ir artimųjų rate ir ugdymo įstaigos. Kadangi karantinas neveikia, siūloma jo priemones stiprinti“, – sakė V. Zemlys-Balevičius.
Karantinas buvo pavėluotas
Jis pažymėjo, kad kalbant apie tai, iš kur ateina užsikrėtimai, švietimo įstaigos yra viena iš jų.
Anot eksperto, karantinas Lietuvoje buvo įvestas pavėluotai, todėl ir šiandien stebima prastesnė situacija.
V. Zemlys-Balevičius teigė, kad lyginant kitų šalių ir Lietuvos duomenis pirmojo karantino su dabartiniu, matoma, jog pavasarį visi rodikliai mažėjo nuo pat jo paskelbimo iki pabaigos.
„Šiuo atveju stebime, kad buvo iš pradžių teigiamas poveikis, sumažėjimas, o po to jis vėl „atšoko“. Tas augimo lėtėjimas tikrai yra pasiektas, bet lėtėjimo mums neužtenka“, – sakė mokslininkas.
Susitikime taip pat aptartos šiuo metu trijų gamintojų („Sanofi/GSK“, „AstraZeneca“ ir „Pfizer/BNT“) platinimui ruošiamos COVID-19 vakcinos, jų ypatybės ir pagrindiniai skirtumai. Sveikatos apsaugos ministerijos atstovė pristatė Lietuvos vakcinų įsigijimo ir vakcinavimo pradžios planą.
Nuotoliniu būdu diskusijoje dalyvavo kiti Prezidento inicijuotos Sveikatos ekspertų tarybos nariai, taip pat Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas ir narės Rimantė Šalaševičiūtė, Jurgita Sejonienė bei Orinta Leiputė, sveikatos apsaugos viceministrė Kristina Garuolienė.
Situacija „stabiliai sudėtinga“
Kaip anksčiau minėjo ir operacijų vadovas Aurelijus Veryga, situacija šalyje išlieka stabiliai sudėtinga.
„Matome, kad atvejų skaičius Lietuvoje išlieka tikrai aukštas, matome, kaip ir praėjusią savaitę, tam tikras stabilizacijos tendencijas, bet tikrai nematome mažėjimo. Taigi situaciją vertiname kaip ir toliau išliekančią labai sudėtingą“, – kalbėjo jis.
Laikinasis ministras įvardijo ir ruošiamus naujus ribojimus: Vyriausybei bus siūloma griežtesni ribojimai dėl žmonių būriavimosi – nuo 5 iki 2 asmenų. Taip pat siūloma prekybininkams drausti reklamuoti akcijas, išpardavimus.
Naujų atvejų – virš 1 tūkst.
Per praėjusią parą Lietuvoje patvirtinti 1187 nauji COVID-19 ligos atvejai, dėl koronaviruso mirė 19 žmonių, antradienį pranešė Statistikos departamentas.
Per praėjusią parą pasveiko 734 žmonės.
Nuo pandemijos pradžios COVID-19 liga šalyje užsikrėtė 62 tūkst. 515 asmenų, 46 tūkst. 665 – tebeserga, 15 tūkst. 77 – pasveiko.
Dėl koronaviruso Lietuvoje iš viso mirė 519 žmonių, dėl kitų priežasčių mirė 254 užsikrėtusieji.
Per praėjusią parą ištirti 7476 ėminiai dėl įtariamo koronaviruso, bendras nuo pandemijos pradžios ištirtų ėminių skaičius siekia 1 mln. 264 tūkst. 577.