Į Alytaus savivaldybei pavaldžias gydymo įstaigas dirbti atvykstantiems trūkstamų specialybių gydytojams iš karto bus mokama net 30 tūkst. eurų.
Savivaldybė pranešė, kad iki šiol atvykstantiems trūkstamų specialybių gydytojams trejus metus buvo mokama po 10 tūkst. eurų į rankas kasmet. Dabar visa suma iškart bus sumokama tiems gydytojams, kurie pasirašys darbo sutartį ketveriems metams ir atvyks gyventi į Alytų.
„Šiuo metu savivaldybė turi 16 sutarčių su rezidentais, kuriems apmokamas mokslas ir skiriamas finansavimas – vieni pradėjo dirbti, kitų laukiame, kada baigsis studijos ir jie pradės pas mus darbuotis.
Kodėl pakeitėme taktiką? Matome, kad medikai, atvykę į Alytų, neturi nekilnojamojo turto, neturi, kur gyventi. Tad kai kitos savivaldybės tuos pinigus duoda per 3 ar 5 metus, mes pagalvojome, kad duodame viską vienu kartu, tegu tai bus pradinis įnašas nekilnojamajam turtui įsigyti ar panašiai“, – „Žinių radijui“ kalbėjo Alytaus miesto savivaldybės meras Nerijus Cesiulis.
Skatins ir gaunančius valstybės finansavimą
Jis pridūrė, kad šiandien kalbama ne vien apie 30 tūkst. vienkartinę išmoką, bonusai laukia ir besimokančių valstybės finansuojamose vietose.
„Paskutiniame tarybos posėdyje priėmėme dar vieną sprendimą. Bandydami pritraukti medikus į miestą apmokėdavome už studijas tiems, kurie už jas moka, bet puikiai žinome, kad kartais ne patys geriausi nemoka už studijas. O patiems geriausiems, kurie už studijas nemoka, neturėjome jokios skatinimo sistemos.
„Iš patirties matome, kad jei žmogus čia padirba 5 metus, pagyvena, įsigyja nekilnojamąjį turtą, dažniausiai atsiranda antra pusė, vaikai, gyvenimas ir jis nusėda regione.“
Nes jei neįstoji į nemokamą vietą, stoji į mokamą, savivaldybė apmoka 5–6 metus, o po to turi atidirbti. Dabar priėmėme sprendimą, kad jei įstojai ir į nemokamą vietą ir labai gerai mokaisi, vis tiek sumokėsime stipendiją – tiek, kiek siekia studijų kaina. Jaunuoliui, kuris studijuoja mediciną, nereikės galvoti apie papildomus darbus, jis galės susikoncentruoti į mokymąsi“, – kalbėjo meras.
Per 5 metus įleidžia šaknis
N. Cesiulis pasakojo, kad jei studijos trunka 5 metus, tiek laiko mokama stipendija, o tada pasiūloma tiek pat laiko atidirbti savivaldybei priklausančioje gydymo įstaigoje.
„O iš patirties matome, kad jei žmogus čia padirba 5 metus, pagyvena, įsigyja nekilnojamąjį turtą, dažniausiai atsiranda antra pusė, vaikai, gyvenimas ir jis nusėda regione. Tad padėtis pas mus kol kas gana nebloga.
Aišku, visur trūksta tų pačių gydytojų, jei paruošiame 5–6 specialistai per Lietuvą, o jų reikia 150, tai nėra apie ką kalbėti. Tada prasideda konkurencija – kas pasiūlys geriau, daugiau. Nors kai kurios savivaldybės siūlo labai panašiai – 30, net 36 tūkst. išmokėti per 3 metus (stipendijas ar priedą prie algos), bet neturi nė vienos sutarties“, – teigė Alytaus meras.
Jis konstatavo, kad jei jaunas gydytojas nori tobulėti, tą neretai geriau gali gauti didesniame mieste, didesnėje ligoninėje: „Tas gydytojui irgi yra svarbu, ne vien algos dydis.“
Akis bado gydytojų trūkumas
Jaunųjų gydytojų asociacijos (JGA) prezidentė Agnė Bubilaitė savo ruožtu nebuvo linkusi sutikti su gana dažnai transliuojamu teiginiu, kad gydytojai nenori vyksti regionus. Pasak jos, jų paprasčiausiai trūksta, tad pasirenkama, kur darbo sąlygos yra patraukliausios.
„Smagu girdėti apie visas pozityvias paskatas, kuriomis norima pritraukti jauną gydytoją į regionus. Bet norėčiau paneigti mitą, kad gydytojai nenori važiuoti, taip turbūt nėra teisinga sakyti, nes daugelis vis dėlto vienur ar kitur važiuoja. Tiesiog reikia suprasti, kad gydytojų trūkumas šiuo metu yra labai didelis ir, prognozuojama, kad bus dar didesnis.
Natūralu, kad atsiranda laisva darbo rinka ir įvairios gydymo įstaigos konkuruoja tarpusavyje, kad pagerintų geresnes darbo sąlygas, privačios įstaigos gali dar daugiau pasiūlyti ir automatiškai turime situaciją, kad gydytojas turi pasirinkti, kur važiuoti“, – komentavo ji.
„Norėčiau paneigti mitą, kad gydytojai nenori važiuoti, taip turbūt nėra teisinga sakyti, nes daugelis vis dėlto vienur ar kitur važiuoja. Tiesiog reikia suprasti, kad gydytojų trūkumas šiuo metu yra labai didelis ir, prognozuojama, kad bus dar didesnis.“
Pašnekovė teigė, kad dar pernai atlikta jaunųjų gydytojų, gydytojų rezidentų apklausa tik patvirtino, kad pinigai nėra viską nulemiantis veiksnys, dėl kurių gydytojai apsisprendžia išvykti į regioną.
„Atlyginimas, įvairios finansinės paskatos yra svarbu, bet ne mažai svarbu yra pačios įstaigos organizacinė kultūra, įstaigos vadovai. Jaunas žmogus nori tobulėti, kad būtų sudarytos sąlygos vykti į stažuotes, kelti savo kompetenciją.
Pabaigę rezidentūras žmonės jau būna apie 30 metų amžiaus, dažnai sukūrę šeimas. Tad labai svarbu yra šeima, kur dirbs sutuoktinis, ar turės kur dirbti, ar vaikas turės kur eiti į darželį, mokyklą. Tad atsiranda klausimas, kaip visai šeimai integruotis viename ar kitame regione“, – vardijo A. Bubilaitė.
Pradirbę 30 metų jaučia nelygias sąlygas
Ji akcentavo, kad labai svarbu, ir kaip jauną gydytoją priima įstaigos senbuviai: „Norisi dirbti ten, kuri yra gera, tai labai daug ir nuo vadovo priklauso, kaip jauną žmogų įtraukia į įstaigos organizacinę kultūrą, darbą, kaip įprasmina specialisto darbą įstaigoje.“
Pasak gydytojos, realybė gi tokia, dažnai tenka didelis darbo krūvis. „Maždaug tau sumokėjau, kažką daviau, o dabar jau turi atidirbti, daugelis to išsigąsta ir pabėga. Tai norisi dirbti ir komandoje, turėti ją stiprią, kurioje gali tartis, tobulėti ir pan.“ – pabrėžė JGA prezidentė.
N. Cesiulis savo ruožtu neslėpė, kad tokie dosnūs finansiniai pasiūlymai tarp vyresnių ir daug metų darbui atidavusių gydytojų sutinkami ir skeptiškai.
„Kai pasiūlėme tokią stipendiją ar priedą prie algos, vyresnieji, kurie atidirbę 30 metų, sako: „Palaukit, mere, aš dirbu, operuoju, tikrai gerai darau savo darbą, yra eilės, žmonės, ir aš nieko negaunu. O atėjęs naujas žmogus visiškai nuo nulio, baigęs rezidentūrą ir iškart jam duoda – butui priedas, apmoki mokslą, vienkartinė išmoka ir pan.“
Jie jaučiasi dirbdami nelygiomis sąlygomis. Bet mes daug dirbame, kalbamės, važiuojame, sakome, kad jei bus ne taip, tada apie niekaip. Vis tiek turi kažką daryti, gali laukti, galbūt kažkuris medikas sugalvos iš Dzūkijos į Alytų grįžti. Bet prisitraukti reikia ne tik pinigų, turi parodyti dėmesį, galimybes, turi suteikti sąlygas, o po to jau finansinės paskatos yra svarbios, ypač jaunam žmogui“, – kalbėjo Alytaus miesto meras.
Vis daugiau mokytis išvyksta į regionus
JGA prezidentė akcentavo, kad medikams turėtų kuo anksčiau būti sudaromos galimybės susipažinti su darbo sąlygomis regionuose.
„Šiek tiek tai jau yra daroma, tai reiškia, kad procentaliai vis daugiau gydytojų rezidentūros studijas turi ne universiteto bazėje (ne Kauno ar Santaros klinikose). Manau, tą reikia diegti vis labiau, kad medikai galėtų kuo anksčiau atlikti savanoriškas praktikas regionuose, internatūros studijas ir rezidentūros studijas, kad susipažintų su įstaiga, kolektyvu, pajustų, kad yra laukiami“, – pastebėjo A. Panavienė.
Ji teigė, kad vadinamų atidirbimo sutarčių nėra labai daug, bet jų vis daugėja, ypač kalbant apie tokias specialybes kaip šeimos medicina.
„Čia yra pakankamai trumpos studijos ir iškart galima dirbti. Aišku, tai kažkiek įpareigoja, bet vėlgi tie susitarimai gali būti pakankamai lankstūs, manau, tie 5 metai nėra toks didelis laiko tarpas, galų gale, jei norisi turėti kažkokį pokytį gyvenime, galima gal lanksčiau tartis, kaip tas sąlygas koreguoti. Reikia suprasti, kad yra labai skirtingi poreikiai.
Pasigenda regioninės politikos
Portalas tv3.lt primena rašęs, kad ligoninėms gydytojų nebesiseka privilioti ir 4–5 tūkst. eurų „į rankas“ siekiančiomis algomis.
Lietuvos medikų sąjūdžio (LMS) pirmininkės Auristidos Gerliakienės įsitikinimu, regionų politika Lietuvoje iš esmės yra apgailėtina – nedaroma nieko, kad žmonės norėtų gyventi rajonuose.
„Nėra nieko daroma, kad žmonės grįžtų į regionus, ten būtų normalios mokyklos, geros gyvenimui sąlygos, kad žmonės norėtų ten būti. Niekas į tai neinvestuoja.
Galėtų galbūt būti palengvintos sąlygos tiems žmonėms, kurie dirba regionuose, įmonėms, kurios steigia verslus. To nėra jau seniai, nuo to nukenčia ir ten nenori važiuoti ir medikai“, – yra kalbėjusi ji.
SAM pažadėjo investicijas
Siekdama pritraukti sveikatos priežiūros specialistus rinktis darbo vietą Lietuvos regionuose, Sveikatos apsaugos ministerija gi neseniai paskelbė apie naujas priemones.
Pažymima, kad pagal 2021–2027 m. Europos Sąjungos fondų investicijų programą, numatoma skirti 14 mln. eurų sveikatos priežiūros specialistų pritraukimo priemonėms (pavyzdžiui, studijų kainos finansavimui, stipendijų skyrimui, labiausiai trūkstamų profesinių kvalifikacijų ir specializacijų prestižo didinimui). Dar 27,55 mln. eurų planuojama investuoti į sveikatos priežiūros specialistų profesinės kvalifikacijos tobulinimą.
Taip pat pernai SAM patvirtino gaires regionams, kurie gali planuoti ES fondų lėšomis finansuojamus projektus, ir juose numatyti veiklas, skirtas sveikatos specialistų pritraukimui į ilgalaikės priežiūros paslaugas teikiančias asmens sveikatos priežiūros įstaigas.
SAM neseniai paskelbė skirsianti ir finansavimą 490 gydytojų rezidentų mentorių edukacinių kompetencijų įgijimui ir tobulinimui – tam numatyta 344 tūkst. eurų.
Buvo įgyvendinti ir ilgai laukti gydytojų rezidentų darbo užmokesčio dydžio ir jo apmokėjimo pokyčiai: atlygis perskaičiuojamas ne pagal statusą, o pagal rezidentūros studijų metus. Tad darbo užmokestis kyla kiekvienais metais, o ne kartą per rezidentūros studijas.
