Dvejus metus trukusio projekto metu buvo bandoma išsiaiškinti atotrūkio tarp vyrų ir moterų darbo užmokesčio priežastys, atlikta darbdavių ir darbuotojų apklausa, tirta reali situacija atrinktose įmonėse bei pateikti siūlymai, kaip ateityje šią problemą mažinti.
Premjero patarėja socialinės politikos klausimais Rugilė Andziukevičiūtė-Buzė savo sveikinimo kalboje atskleidė, kad dabartiniais duomenimis pandemijos metu moterų darbo vietos tapo 1,8 proc. labiau pažeidžiamos nei vyrų, o pandemijos metu visame pasaulyje jų prarastų darbo vietų skaičius buvo kone dvigubai didesnis negu vyrų.
„Užsidarė paslaugų, prekybos sektoriai – juose tipiškai dirbo daugiau moterų. (...) Jau yra tyrimų, kad apie trečdalis užimtų gyventojų dirbo žymiau mažiau nei įprastai, o moterys sudarė apie 60 proc. tų žmonių", – kalbėjo R. Andziukevičiūtė-Buzė.
Nevienodi atlyginimai veda ir prie pensijų nelygybės
Vienos iš tyrimą atlikusių eksperčių, dr. Eglės Krinickienės teigimu, moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis Lietuvoje po truputį mažėja.
Remiantis statistikos departamento duomenimis ir kitais šaltiniais, 2017 m. darbo užmokesčio atotrūkis buvo 15 proc., o 2019 m. – 12 proc. Lietuvoje moterų ir vyrų užimtumo atotrūkis yra vos 1 proc., kone mažiausias visoje Europoje.
Šalyje atotrūkis labiausiai pastebimas finansinėje ir draudimo veikloje, informacijos ir ryšių sektoriuje, žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo srityse, o pat mažiausias – transporto ir saugojimo srityje.
Pasak E. Krinickienės, viena pagrindinių to priežasčių – moterų dvigubas užimtumas dirbant ne tik savo dieniniame darbe, bet namuose, vadinamojoje „šeimos rūpybos ekonomikoje“.
„Rūpybos ekonomika turi būti vertinama kaip visavertė ekonomikos šaka, kuri visavertiškai įneša vertę į bendrąjį vidinį vidaus produktą.
Atliekant šiuos darbus ir pagrindinį darbą – ugdant žmogiškuosius išteklius ekonomikai – yra sukuriama didelė, tačiau nevertinama, pridėtinė vertė“, – savo pranešime dėstė Mykolo Romerio universiteto mokslų daktarė.
Ji taip pat išskyrė ir kelias kitas svarbias, tyrimo metu išaiškintas, darbo užmokesčio atotrūkio tarp vyrų ir moterų priežastis, tokias kaip skirtingas vyrų ir moterų užimtumo ir nedarbo lygis, išsilavinusių moterų nedarbas, darbo sričių skirstymas į „moteriškas” ir „vyriškas” bei „stiklinių lubų efektas“: „Moterys mato savo karjeros kilimo galimybes, per tas vadinamąsias stiklines lubas, tačiau joms pramušti reikia labai daug pastangų, dvigubai daugiau nei vyrams“.
Taip pat itin opi išlieka ir moterų diskriminacijos priimant į darbą problema. Kaip parodė tyrimas, labiausiai kriterijus dėl vaikų turėjimo taikomas 25–39 metų amžiaus moterims – būtent tokio amžiaus moterys dažniausiai gimdo ir augina vaikus, todėl jų padėtis darbo rinkoje yra sudėtingiausia.
E. Krinickienės nuomone, tokia nelygybė darbo rinkoje gali privesti ir prie ilgalaikių problemų – netolygių senatvės pensijos išmokų. Šiuo metu Lietuvoje pensijų atotrūkis tarp vyrų ir moterų yra 16 proc.
„Vaizdžiai tariant, vyrų ir moterų pensijų atotrūkis ilgainiui perauga į savotišką baudą, kurią moteris turi mokėti nepritekliumi senatvėje už visą grandinę komponentų lydėjusių ją per visą gyvenimo ciklą“, – aiškino E. Krinickienė.
Tai, pasak jos, galiausiai veda ir prie išaugusio vyresnio amžiaus moterų skurdo lygio.
Vyresnio amžiaus moterys susiduria su didesniais iššūkiais darbo rinkoje
Prie tyrimo taip pat prisidėjusi prof. habil. dr. Ona Gražina Rakauskienė atskleidė, jog darbo rinkoje yra pastebima didelė diskriminacija pagal amžių, ypač priešpensinio ir pensinio amžiaus moterų.
„Ši problema yra susieta su gyvenimo vidurio krizės problema. (...) Tai tampa viena iš auktualiausių nūdienos iššūkių pasaulyje. Ši problema Lietuvoje nėra pakankamai keliama ir gvildenama“, – aiškino profesorė.
Ekspertės pateiktais duomenimis, moterys nuo 36 iki 50 metų dažniausiai uždirba ne daugiau 600 eurų į rankas. Vyresnės nei 50 metų vidutiniškai uždirba dar mažiau, o jaunos moterys iki 35 metų sudaro didžiąją dalį, gaunančių pajamas didesnes nei 600 eurų.
„Pagal mūsų tyrimo duomenis, hipotetiškai galima teigti, kad moterys yra išstumiamos iš darbo rinkos anksčiau negu vyrai ir jų atitinkamai yra žemesnis pajamų lygis. (...) Po 50 metų, mūsų žmones, ypač moteris ištinka vidurio gyvenimo krizė, jos yra išstumiamos iš profesijos, nors turi patirties ir žinių. (...)
Mūsų vyresnio amžiaus moterų potencialas nėra tinkamai panaudojamas“, – tyrimo rezultatus apibendrino O. Gražina-Rakauskienė.
Paklausta apie tai, kokią ateitį ji mato moterims darbo rinkoje ir kaip įsivaizduoja darbo užmokesčio skirtumų kitimą bėgant metams, O. G. Rakauskienė išliko optimistiška: „Aš būčiau nusiteikusi pozityviai. Žiūrint į tai, kaip pasikeitė per šituos 20-30 metų stereotipai – dabar žmonės jau labai normaliai žiūri į lyčių lygybę. (...)
Aš galvoju, kad šitas darbo užmokesčio atotrūkio mažėjimas turi mažėti natūraliai, bent jau iki 7 proc.".
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos inicijuotas projektas „Verti po lygiai“ buvo finansuojamas kartu su Europos Komisija ir įgyvendintas su partneriais – Mykolo Romerio universitetu bei Moterų informacijos centru.
