Bylos duomenimis, V. Januška nusikaltimą įvykdė laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 19 d. 18 val. iki sausio 20 d. 4 val., aukos namuose. Sodybos kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, V. Januška įsivėlė į konfliktą su V. B. Tada vyras pratrūko smurtauti.
Jis tyčia sudavė aukai kumščiais, kojomis, kirviu ir kėde mažiausiai 18 smūgių į galvą, 6 smūgius į nugarą ir 2 kartus trenkė į krūtinę.
Nukentėjusiajam V. B. buvo padarytos daugybinės muštinės žaizdos galvos ir veido srityse. Jam sulaužyti keli šonkauliai. Dėl patirtų daugybinių kūno sužalojimų išsivysčius trauminiam šokui V. B. mirė. Ekspertai patvirtino, kad V. B. mirė jausdamas dideles fizines kančias.
Kaltu neprisipažino
V. Januška savo kaltės teisme nepripažino. Jis teigė, kad tą sausio 19-ąją buvo nuvykęs į sodybą ir pašėręs gyvulius, o turėdamas laisvo laiko, užsuko pas draugą R. B., kuris buvo pas jį palikęs akinius.
Tuo metu, anot V. Januškos, jis buvo blaivus. Bebendraudami nutarė išgerti alkoholio. Kadangi R. B. neturėjo pinigų, jis nupirko du butelius degtinės ir sutarė, kad liks nakvoti draugo namuose. Jie išgėrė apie pusantro butelio degtinės.
Bevartojant alkoholį, tarp jų kilo konfliktas. Galimai jo metu jis draugui kažką įžeidžiančio pasakė, dėl to pastarasis praeidamas iš nugaros jam puoduku trenkė į galvą ir ją prakirto. Jis puolė gintis, tačiau draugas trenkė į šoną. Jie nugriuvo ant lovos, daugiau smūgių draugui nesudavė ir ištrūkęs bei palikęs R. B. gulintį, išvyko.
Kadangi jam grįžti reikėjo apie 65 km, nenorėjo rizikuoti, todėl užsuko į kito draugo V. B. namus, buvusius už 2 km, tačiau jo nerado. Po kurio laiko jis pamatė V. B. namuose degančią šviesą ir užsukęs rado draugą namuose.
Užėjęs jis nusiėmė kepurę ir pradėjo bėgti kraujas. V. B. pasiūlė jam nusiprausti, pasėmė vandens ir jis, būdamas koridoriuje, išsiplovė galvą. Anot žudiko, V. B. pasisiūlė jį sutaikyti su tuo kitu draugu.
Bet planas neišdegė, R. B. nenorėjo nė su vienu iš jų bendrauti. Tada V. Januška ir V. B. grįžo į pastarojo namus. Kaltinamasis teisme pasakojo, kad būnant V. B. namuose ir išgėrus kelis stikliukus, pradėjo darytis bloga, skaudėjo galvą, todėl jis daugiau gerti atsisakė.
Jis esą paprašė V. B. nuvesti jį atsigulti, nenusirengęs atsigulė skersai lovos, kojomis beveik siekdamas sieną. Pagulėjus apie 10 min., V. B. atnešė jam pagalvę ir antklodę. Nukentėjusysis pasuko jo kojas, kad galėtų praeiti, bandė užtempti ant pagalvės, tačiau jis atsakė, kad jam nieko nereikia. V. B. jį užklojo ir jis užmigo.
Teigia, kad rado jau nebegyvą
Ryte atsikėlęs V. Januška pamatė, kad lauko durys buvo atidarytos, o kėdė, ant kurios jis anksčiau sėdėjo kambaryje, apversta. V. Januška teigė, kad nieko nelietė ir išėjo į lauką. Dar buvo tamsu. Jis jautė pagirias, norėjo šlapintis.
Pamatęs ant šviežiai užsnigtos žemės takutį, juo ir pasuko, nuėjo nuo namo apie 7 žingsnius. Atsisukęs grįžti pamatė kažką įtartino gulint, kaip gyvulį, todėl, išsiėmęs iš kišenės prožektorių, juo pašvietė. Pamatė, kad tai buvo V. B., iki pusės nusimovęs kelnes.
Tuomet jis nuėjo pas kaimynus ir paprašė iškviesti policiją. Pareigūnai atvykę pranešė apie jo atžvilgiu parašytą pareiškimą, jį sulaikė ir po dviejų parų pranešė, kad V. B. buvo nužudytas. Kaltinamasis paaiškino, kad V. B. pažinojo apie 25 metus, taip pat pažinojo jo šeimą. Niekada tarp jo ir nukentėjusiojo nebuvo kilę konfliktų.
V. Januška tikino, kad nežino, kas nužudė V. B. Tačiau ekspertai aptiko žudiko kraujo pėdsakų ant aukos kūno. Taip pat rasta kitų nenuginčijamų V. Januškos kaltės įrodymų. Todėl nei Kauno apygardos teismui, nei Lietuvos apeliaciniam teismui abejonių dėl to, kas kaltas – nekilo.
