„Tie, kurie neapgynė Lietuvos nuo vieno šūdino Rytų drono, padarė labai blogai. Sulaužė kario priesaiką“, – savo socialinio tinklo „Facebook“ puslapyje antradienį paskelbė V. Landsbergis.
„Oro šiukšlės, pažeidusios sieną, turi būti numuštos“, – pažymėjo jis.
Kaip rašė BNS, ankstų pirmadienio rytą į Lietuvos oro erdvę, spėjama, iš Baltarusijos įskrido nenustatytas bepilotis orlaivis, kuris neaiškų laiką skraidė šalyje, jo rasti kol kas nepavyko.
Apie šį orlaivį pareigūnams pranešė garso pažadinti gyventojai, nors kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras žurnalistams teigė, kad kariuomenė dar Baltarusijos teritorijoje fiksavo artėjantį objektą.
Pasak R. Vaikšnoro, objekto toliau bus ieškoma „kažkokį protingą laiko tarpą“, siekiant nustatyti, ar jis pavojingas. Anksčiau antradienį kariuomenės vadas suabejojo, ar objektas yra Lietuvoje, pažymėjęs, kad tikrinama ir apgavystės versija.
Tuo metu liepos 10-ąją Lietuvos sieną kirto Rusijoje gaminamas į „Shahed“ vizualiai panašus dronas „Gerbera“, skirtas apgaudinėti oro gynybą. Jis nukrito po trijų minučių įskridęs į Lietuvos erdvę.
Po šių incidentų R. Vaikšnoras antradienį paskelbė, kad dėl dronų grėsmės arčiau pasienio su Baltarusija perdislokuotas oro gynybos bataliono padalinys, esantis padidinto budrumo parengtyje. Kariuomenės vadas dėl saugumo atsisakė detalizuoti, kokie žmogiškieji, techniniai ir neutralizavimo ištekliai nusiųsti į pasienį.
Tarp Krašto apsaugos ministerijos (KAM) priemonių numatyti ir mobilūs vienetai, gebantys realiu laiku neutralizuoti bepiločių orlaivių grėsmes, blokuoti GPS ir kitų navigacijos sistemų signalus. Anot R. Vaikšnoro, tai būtų kulkosvaidžiais ginkluoti sunkvežimiai, o sprendimą dėl taikinimo sunaikinimo priimtų krašto apsaugos ministrė.
Kaip skelbė KAM, taip pat siūloma stiprinti pasyvią gynybą aplink svarbiausius objektus. Tai apima dronų detektorius, jutiklius, barjerus ir kitus techninius sprendimus. Pirmąjį akustinių radarų įsigijimo etapą ministerija žada įgyvendinti šiemet.
Be to, krašto apsaugos ministrės Dovilės Šakalienės teigimu, rengiamas teisinis reguliavimas, kilus pavojui leidžiantis sukurti uždarus oro koridorius, kuriuose taikinius būtų galima šalinti nebijant pažeisti civilinius objektus.
Kariuomenės ekspertai ir dalis politikų pastaruosius du dronų įskridimus sieja su Ukrainos prieš rusų bepiločius orlaivius naudojamomis dezorientavimo priemonėmis.
Pagal Lietuvos kariuomenės išaiškinimą, taikos metu tokie objektai numušami tik išskirtiniais atvejais ties ypatingos svarbos objektais, kuriuos dengia budintys oro gynybos pajėgumai.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
