Parlamentinių partijų susitarime dėl Lietuvos švietimo politikos numatyta, kad vidutinė pedagogo alga iki 2024 m. pabaigos turėtų sudaryti 130 proc. šalies vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio (VMDU). Tvirtinant šių metų biudžetą sutarta, kad nuo 2024 m. sausio mokytojų atlyginimai kils 10 proc. – dar tiek pat nuo rugsėjo.
Tačiau birželį atnaujinus ekonominės raidos scenarijų, nacionalinio susitarimo pažadams vykdyti ir numatytam atlyginimų kėlimui nuo rugsėjo 1 d. reikia papildomų 31,955 mln. eurų. Trūkstami asignavimai skiriami iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų.
Kandidatė į švietimo, mokslo ir sporto ministres Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė LRT televizijai teigė, kad skyrus šiuos papildomus finansus mokytojų atlyginimas nuo rugsėjo kils ne žadėtus 10 proc., o kiek daugiau nei 15 proc.
ELTA primena, kad praėjusių metų rudenį Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai (ŠMSM) bei mokytojų profsąjungoms nesutariant dėl darbo užmokesčio klausimų, darbo krūvio bei mokinių skaičiaus klasėse mažinimo, pedagogai pradėjo streiką. Vėliau, Seimui svarstant biudžeto klausimus, Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS) atnaujino streiką, nesutikdami su numatomu atlyginimo kėlimu.
Nepaisant to, Seimas patvirtino valstybės biudžeto įstatymą, kuriame numatyta didinti mokytojų atlyginimą po 10 proc. nuo 2024-ųjų sausio ir rugsėjo. Toks darbo užmokesčio didinimas netenkino profesinės sąjungos, kuri prašė kitų metų biudžete numatyti didesnį mokytojų atlyginimų kėlimą – po 15 proc. nuo sausio ir rugsėjo.
