Nepasiturinti, laikinai nuo vaikų atskirta daugiavaikė motina neviltyje: nėra artimųjų, pas kuriuos galėtų apsigyventi. Vienintelė jai ir jos trims nepilnamečiams duris atverianti vieta – Tauragės nakvynės namai.
Vaikų teisių specialistes iškvietė vaikų tėvas
Viktorijos (vardas, siekiant išsaugoti anonimiškumą, pakeistas, tikrasis vardas, pavardė redakcijai žinomi) nemalonumai su Vaikų teisių tarnyba prasidėjo Naujųjų metų išvakarėse. Jos pasakojimu, jai besisvečiuojant pas draugę supykęs Viktorijos vyras paskambino policijai ir pranešė, jog motina neprižiūri savo vaikų. Pareigūnai atvyko lydimi Vaikų teisių apsaugos tarnybos specialisčių.
„Išvykau pasėdėti pas draugę. Gurkšnojom šampaną. Sulaukiu skambučio, jog privalau grįžti, namuose laukia Vaikų teisių apsaugos atstovės. Grįžau 21.30 val., jos manęs laukė. Liepė pūsti į alkoholio matuoklį. Įpūčiau 0,5 promilės. Jos pasakė, kad mano vaikai paimami ir laikinai bus apgyvendinti pas mano vyro motiną“, – pasakojo daugiavaikė motina.
Specialistėms namuose laukiant, kol atvyks vaikų močiutė, Viktorija išsimaudė duše, išgėrė arbatos ir paprašė leisti pūsti dar kartą. Moteris buvo įsitikinusi, jog alkoholis jau išgaravo ir jai neteks atsisveikinti su savo vaikais: trimete dukryte ir penkerių bei keturiolikos metų amžiaus sūnumis.
„Galima pažvelgti į situacija iš žmogiškosios pusės. Gi jos matė, kaip aš atrodau, elgiuosi. Galėjo įvertinti ir įsitikinti, jog nesu kokia alkoholikė. Galėjo duoti pūsti antrą kartą – tikrai būčiau nieko neįpūtusi. Tiesiog norėjau su draugėmis pasėdėti Naujų metų išvakarėse. Vaikai gi nebuvo palikti vieni, jie buvo su tėvu“, – apmaudą liejo Viktorija.
Gydytis sutinka tik motina
Kalbantis su žurnaliste buvo praėjusi lygiai savaitė, kai moteris su savo vaikais galėjo matytis tik dienos metu. Vaikai negalėjo likti nakvoti su motina. Viktorija po incidento jau buvo ne kartą apsilankiusi Vaikų teisių apsaugos skyriuje, prašydama leisti vaikams grįžti namo. Paskutinio susitikimo metu, pasak jos, moteriai buvo pateiktos sąlygos, kurias įvykdžius vaikai šeimai būtų grąžinti.
„Mes abu su vyru privalome sutikti gydytis. Jis – šizofreniją, aš – depresiją. Teigė, jog aš privalau sustiprėti emociškai. Aš gydytis sutinku, o jis – ne. Kita pateikta sąlyga, kad norėdama atgauti vaikus privalau rasti, kur apsigyventi ir su jais išsikraustyti iš nesaugios jiems aplinkos“, – pasakojo moteris.
Moteris turi keturis vaikus. Vyriausioji dukra jau suaugusi ir gyvena atskirai. Keturiolikmetis moters sūnus – iš ankstesniųjų santykių, o trimetė ir penkiametis – iš dabartinės santuokos. Pasak moters, su dabartiniu jos sutuoktiniu ir anksčiau yra kilę konfliktų, kurių metu ji su savo vaikais buvo priversta išsikraustyti iš namų.
„Jis serga šizofrenija su afektiniais sutrikimais. Jam rodosi nebūti dalykai. Pavyzdžiui, pabunda ryte ir nutaria, kad aš su vaikais turiu išsikraustyti. Sako: „Aš nenoriu žmonos su vaikais“. Yra buvęs ne vienas toks atvejis. Išsikvieti greitąją ir policiją. Greitoji medicinos pagalba jį išsiveža į ligoninę, apramina, klausia, ar jis nori gultis į ligoninę. Jis atsako: „Ne, aš sveikas“, ir viskas tuo pasibaigia“, – pasakojo moteris.
Su vaikais gyveno Nakvynės namuose
Priverstinis gydymas, jei asmuo nekelia grėsmės sau ir aplinkiniams, nėra taikomas, tad Viktorijos sutuoktinis paleidžiamas ir grįžta namo pas ką tik jam greitąją medicinos pagalbą iškvietusią žmoną. Moteris nesijaučia finansiškai stipri išsikraustyti ir palikti konfliktuose skendinčius sutuoktinio namus, o Viktorijos vyras išsikraustyti nenori. Butas, kuriame gyvena šeima, priklauso jam.
Viktorijos pasakojimu, po vieno iš konfliktų moteriai yra tekę trims mėnesiams su vaikais apsigyventi Moterų krizių centre, kol jis dar buvo įkurtas buvusio vaikų darželio „Rūtelė“ patalpose. Prieš pusmetį ji su vaikais gyveno Tauragės dvaro kaime esančiuose Nakvynės namuose. Artimųjų moteris Tauragėje neturi, tad ir pagalbos kreiptis nėra į ką.
„Tai buvo vienas sudėtingiausių gyvenimo etapų. Kraustytis į Nakvynės namus pasiūlė Socialinių paslaugų centras. Ten mes buvome apgyvendinti antrajame aukšte esančiame kambarėlyje. Patalpos švarios, tvarkingos, buvome aprūpinti maistu, tačiau bėda – bendra virtuvė yra pirmajame aukšte. Ten pat ir visi Nakvynės namų gyventojai, ne pačios geriausios reputacijos asmenys. Nors jie rūko lauke, ne koks kvapas jaučiasi ir patalpose. Tai pietus gaminti, tai dukrai pienelį šildyti – kaskart tenka leistis į pirmą aukštą. O mano paauglys sūnus iš kambarėlio kojos nekeldavo. Kaip vėliau sužinojau, jis savo vyresniajai seseriai pasakojo, jog gyvenimas nakvynės namuose buvo pats baisiausias dalykas jo gyvenime“, – kalbėjo moteris.
Jaučiasi aklavietėje
Moteris jaučiasi atsidūrusi aklavietėje: neturi, kur išsikraustyti. Jos pilnametė dukra nuomojasi butą Tauragės Dvare, tačiau buto savininkas, pasak moters, neleidžia bute apsigyventi su vaikais, tad pas dukrą ji kraustytis negali. Kol ras butą nuomai, Viktorija laikinai gali apsigyventi tik Nakvynės namuose.
„Socialinių paslaugų centro, buvusios „Rūtelės“, patalpos atnaujintos, erdvios. Galėtų ten grįžti Moterų krizių centras. Tačiau ten gyventi mums nesiūloma, – kalba moteris. – Dabar sprendžiasi vaikų likimai. Taip išeina, kad būsto savininkas su savo vaikais ir žmona gali daryti, ką tik nori. Jei pasako, kad esame nepageidaujami – jo bute mums gyventi negalima. Jam tikrai reikalingas gydymas, jam nustatyta diagnozė, priskirti vaistai, tačiau jo gydyti per prievartą negalima. O jam rodosi įvairūs dalykai, pats kviečia policiją, liepia jiems iškraustyti mus. Policininkai yra klausę: „Kokiu pagrindu mes turime juos iškraustyti“. Tada, kaip minėjau, atvyksta greitoji medicinos pagalba, kuri pasiūlo gydytis, o jis atsisako. Tokie mūsų įstatymai. Atimti vaiką lengviau nei išspręsti problemą“, – apmaudą liejo keturių vaikų motina.
Apie moters problemą sužinojusi Tauragės socialinių paslaugų centro vadovė Lina Baziliauskienė sakė, kad Moterų krizių centras prieš porą metų buvo iškeldintas į Nakvynės namus. Kitur apgyvendinti moters Socialinių paslaugų centras galimybės neturi.
„Šiuo metu apgyvendinti kitose Socialinių paslaugų centrui priklausančiose patalpose nėra galimybės, nes plėtėsi Socialinių paslaugų teikiamos paslaugos ir darbuotojams buvo reikalingos papildomos patalpos darbo vietoms įsteigti, todėl Krizių centro paslauga nuo 2018 m. teikiama Tauragės socialinių paslaugų centro Nakvynės namų padalinyje. Buvusiose darželio „Rūtelė“ patalpose šią paslaugą teikti nėra galimybės“, – teigė L. Baziliauskienė, Tauragės socialinių paslaugų centro direktorė.
„...vaikams nustatyta laikinoji priežiūra“
Kodėl moteriai nesuteikta galimybė pūsti į alkotesterį antrą kartą ir ar moters 0,5 prom. girtumas buvo vienintelė priežastis, kodėl iš jos buvo paimti vaikai ir perduoti jos anytai, paklausėme Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjos Birutės Sragauskienės.
„Norime informuoti, kad vaikai nėra paimti iš šeimos, vaikams nustatyta laikinoji priežiūra, vaikų įstatyminiais atstovais išlieka tėvai. Šeimai teikiamos paslaugos, tėvams užtikrinama teisė bendrauti su vaikais. Pagalbos šeimai teikimo procese, pasikeitus aplinkybėms, vaiko laikinoji priežiūra gali būti nutraukta, vaikai gali būti sugrąžinami į šeimą“, – pranešė B. Sragauskienė.
Kadangi vaiko teisių apsaugos specialistai blaivumo netikrina (tam įgaliojimus ir priemones turi policija), pašnekovė šio klausimo nekomentavo.
Pašnekovė pabrėžė, jog šeimose tėvų alkoholio vartojimas paprastai būna tik viena priežasčių, dėl kurios gali būti pritaikytas Vaiko apsaugos poreikis – nustatyta vaiko laikinoji priežiūra arba paėmimas iš šeimos.
„Vaiko apsaugos poreikis gali būti nustatytas ir tada, kai tėvai neužtikrina vaikų saugios aplinkos dėl savo sveikatos būklės, pastovių konfliktų, smurto“, – teigė Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja.
Su šizofrenija sergančiu vyru gyvenanti Viktorija taikėsi ne kartą. Ar išties jam sutikus gydytis situacija pagerėtų ir šeima vėl galėtų gyventi kartu, paprašėme pakomentuoti Vilniuje įsikūrusios VšĮ „Psichikos sveikatos perspektyvos“ vadovės Karilės Levickaitės. Jos atstovaujama psichikos sveikatos srityje dirbanti nevyriausybinė organizacija užsiima žmogaus teisių stebėsena psichikos sveikatos priežiūros ir socialinės globos srityse.
„Žmonės susiduria su sunkumais, kai kurie naudoja priverstinę hospitalizaciją, mano, kad ji išspręstų problemas. Tai suprantama. Iš esmės Lietuvoje yra skurdus alternatyvų pasiūlymas: daug su problemomis susiduriančių šeimų, individų negauna savalaikės, įvairiapusės, psichosocialinės pagalbos. Tada gali pasirodyti, jog vienas geras būdas yra priverstinis hospitalizavimas. Tų alternatyvių, prieinamų, bendruomeninių paslaugų stygius sukuria tą sunkią situaciją, kurioje pagalbos negauna ir minėtasis tėvas, ir šeima. Tai sisteminė problema“, – situaciją komentavo VšĮ „Psichikos sveikatos perspektyvos“ vadovė.
Vaikų tėvo pozicija
Praėjus penkioms dienoms po straipsnio pasirodymo redakcijoje apsilankė vyras, kuris prisistatė straipsnio herojės sutuoktiniu (vardas, pavardė redakcijai žinomi, – aut. past). Vyras tikino, jog tai, ką žmona papasakojo žurnalistei, ne viskas yra tiesa. Sakė, jog jis ketina skirtis.
„Visų pirma, aš nesergu šizofrenija. Liepos mėnesį aš buvau Utenoje vieninteliame Lietuvoje psichikos ekspertizės skyriuje. Visą mėnesį aš buvau stebimas, atlikau apie dešimt testų, kurie yra išties sudėtingi, bet ekspertų išvada – aš sveikas. <...> Prieš tris dienas aš grįžau iš Kauno psichikos centro ir gydžiausi savo noru, tad tai, kad nesigydau, yra melas, nors, pagal ekspertų nuomonę, aš esu sveikas “, – savo redakcijai pristatytame atsiliepime į straipsnį rašė vyras.
Jo pasakojimu, Naujųjų metų išvakarėse moteris pas draugus lankėsi kartu su savo vaikais. Vyro teigimu, moteris turi artimųjų bei galimybę apsigyventi pas vieną iš jų.
„Turi 5 seseris, mamą, tėvą, kūmą, dirbančią dukrą. Giminėje – apie 30 asmenų, kur ji gali prisiglausti“, – rašė jis.
