Tokią esminę išvadą padarė studijos rengėja bendrovė „Civitta“.
Kaip teigiama studijos santraukoje, IBIS projekto įgyvendinimas Lietuvoje „sukuria daugiau rizikų nei naudų ir dėl to siūloma internetinio balsavimo nerealizuoti, kol nebus sumažinta aktualių socialinių ir technologinių rizikų tikimybė“.
Socialinėmis rizikomis dokumento rengėjai įvardijo geopolitinę situaciją ir rinkimų legitimumo praradimą kibernetinės atakos atveju, dėl dezinformacijos kylantį visuomenės nepasitikėjimą valdžios institucijomis ir informacinėmis sistemomis.
Technologinėmis rizikomis įvardijama balsavimo duomenų nutekėjimo, iškreipimo galimybė net ir naudojant pažangiausias biuletenio šifravimo technologijas.
Sistemai sukurti ir palaikyti – 20 mln. eurų per 13 metų
Studijos metu atlikta rinkos apklausa parodė, kad IBIS sukūrimas, įdiegimas ir palaikymas nuo 2025 iki 2038 metų valstybei kainuotų apie 20 mln. eurų, rengėjams rekomenduojant įsigyti užsienyje jau egzistuojančią sistemą ir ją pritaikyti Lietuvai.
Beveik 3,9 mln. eurų minėtos sumos sudaro sistemos diegimo išlaidos, 9,7 mln. eurų – licencijų palaikymas, 7 mln. eurų – priežiūros išlaidos.
Pasak studijos rengėjų, egzistuojančios sistemos įsigijimas yra ekonomiškai naudinga alternatyva.
Rinkos apklausos metu analizės rengėjai kreipėsi į 24 technologijų įmones.
Į kvietimą pateikti pasiūlymą sureagavo aštuonios įmonės, pasiūlymus pateikė keturios.
Anot studijos rengėjų, IBIS kūrimas preliminariai užtruktų nuo penkerių iki septynerių metų, apie metus–dvejus skiriant pasiruošimui, metus – investicijų planavimui ir trejus–ketverius metus diegiant sistemą.
Prieš vykdant projektą rekomenduojama sukurti ir paleisti bandomąją sistemos versiją.
Svarbiausia – didinti visuomenės pasitikėjimą
Studijos rengėjų teigimu, kritinis veiksnys sėkmingam sistemos įdiegimui yra visuomenės pasitikėjimas internetinio balsavimo technologijomis, kurios „gali tiek padidinti rinkėjų dalyvavimą, tiek sukelti susirūpinimą dėl saugumo ir privatumo“.
Be technologijų patikimumo būtina užtikrinti ir pasitikėjimą valdžios institucijomis bei bendruomenės įtraukimą į balsavimo procesus, taip pat reikėtų atnaujinti įstatyminę bazę joje reglamentuojant internetinį balsavimą.
Daugiausia pakeitimų studijos rengėjai numato Rinkimų kodekse, taip pat pakeitimai siūlomi Referendumo konstituciniam įstatymui, atnaujinimai – Nacionalinei kibernetinio saugumo strategijai, raginama apgalvoti atskiro Rinkimų kodekso skyriaus arba atskiro internetinio balsavimo įstatymo sukūrimą.
Studijos rengėjai pabrėžė, kad IBIS gali teigiamai paveikti užsienyje gyvenančių rinkėjų dalyvavimą rinkimuose, sumažindama balsavimo proceso sąnaudas.
„Atlikus analizę pažymėtina, kad IBIS projektas turi ekonominių privalumų ir, nepaisant didelių pradinių investicijų, ilguoju laikotarpiu atsiperka ekonomine ir socialine nauda, mažėja išlaidos vienam rinkėjui“, – teigiama studijoje.
Vis dėlto, pasak studijos, internetinį balsavimą politinės jėgos Lietuvoje ir užsienyje vertina nevienareikšmiškai, todėl toks balsavimas pasaulyje nėra dažnas, tikėtina, kad Lietuvoje jis „dar labiau padidintų esamą politinių jėgų susiskaldymą“.
