„Šis referendumui teikiamas klausimas yra priskirtinas Seimo kompetencijai nustatyti valstybinius mokesčius ir kitus privalomus mokėjimus bei su tuo susijusius ribojimus atsiskaitymams grynaisiais pinigais“, – per posėdį penktadienį sakė VRK Teisės tyrimų skyriaus vedėjas Rokas Stabingis.
Jis taip pat teigė, kad siekiant pakeisti esamą teiginį reglamentavimą reikėtų kreiptis į Seimą, „kaip į instituciją, kurios išskirtinei kompetencijai priklauso šių klausimų sprendimas.“
VRK atstovas atkreipė dėmesį, kad kilo teisinių klausimų ir dėl pačios referendumo teksto formuluotės.
„Taip pat vertinant referendumui teikiamą sprendimo tekstą aiškumo aspektu, pažymėtina, kad jis nėra aiškus. Referendumo dalykas nėra aiškiai apibrėžtas, nenurodyti konkretūs atsiskaitymo grynaisiais piniginiais ribojimais, kuriuos siekiama panaikinti. Jie yra įvardinti abstrakčiai kaip sumos dydžio ribojimai“, – pridūrė R. Stabingis.
Pasak jo, dėl to neaiškus tekstas negali būti teikiamas referendumui, nes tokiu būdu negalima būtų nustatyti tikrosios tautos valios.
R. Stabingis pridūrė, kad kyla klausimas, kokiu būdu būtų įgyvendintas referendumu priimtas sprendimas, nes panaikinus ribojimus netektų prasmės visas įstatymas.
Iniciatyvinės grupės koordinatorius Nerijus Cibulskis posėdyje turėjo priekaištų dėl pačios VRK klausimo formuluotės. Ji skambėjo: „Dėl piliečių referendumo iniciatyvinės grupės dėl privalomojo referendumo dėl atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimų panaikinimo neregistravimo“.
Jis sakė manantis, kad tokia formuluotė yra šališka, todėl, anot jo, galima spręsti, kad komisijos pareiga yra ne vertinti klausimo atitikmenį Konstitucijai ir įstatymams, bet atmesti iniciatyvą.
Komisijos nariai prašė N. Cibulskio grįžti prie klausimo esmės, atsakyti, kodėl šis nesutinka su VRK argumentais, ir nenukrypti į techninio pobūdžio klausimus.
Jis teigė iš VRK narių neišgirdęs, kur yra parašyta, kad apribojimai grynaisiais pinigais yra išskirtinė Seimo kompetencija.
„Tai yra tik prielaida“, – per VRK posėdį sakė N. Cibulskis.
VRK vadovė Lina Petronienė sakė, kad iniciatyvinės grupės pateiktame referendume nėra aišku, kokį sprendimą norima priimti.
„Jis (tekstas – BNS) turi būti aiškus rinkėjams, nes jūs norite nustatyti tikrąją tautos valią“, – pridūrė R. Stabingis.
VRK sprendimas per 7 dienas nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
Pagal pernai lapkričio 1 dieną įsigaliojusį Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymą, atsiskaitymai ir mokėjimai už sandorius gali būti atliekami grynaisiais pinigais, jeigu jie neviršija 5 tūkst. eurų arba šią sumą atitinkančios sumos užsienio valiuta.
Seimas šį įstatymą priėmė 2022 metų birželio pabaigoje, juo siekiama mažinti šešėlį ir pinigų plovimo riziką.
Norite turėti [teises], gyventi kaip žmonės, tai ir būkite: darykite mainus, naudokite [litus], kurių apyvartoje liko keli milijardai, galu gale išleiskite savo [valiutą]; mąstykite, variantų yra.
