Per visus 2022-sius šalyje gaisruose žuvo vienas vaikas, praėjusiais metais tokių buvo jau 2, tad pirmoji auka jau antrąją 2024-ųjų dieną kelia pagrįstą nerimą, koks gaisruose žuvusių vaikų skaičius bus metų pabaigoje.
Neramina ir dar viena statistinė detalė ugniagesių pateikiamoje gaisrų apžvalgoje – per kiek daugiau kaip mėnesį gaisruose žuvo net trys vaikai – jau minėtas 7-metis, taip pat vos 4-erių ir 11 metų berniukai.
Rado 4-mečio kūną
Praėjusių metų gruodžio 13-ąją Jurbarko rajono savivaldybėje, Eržvilko miestelyje, kilęs gaisras nusinešė mažamečio vaiko gyvybę.
Apie 9.57 val. ugniagesiai gavo pranešimą, kad atvira liepsna dega gyvenamasis individualus namas. Ugniagesiams pranešta, kad viduje gali būti vaikas.
Jiems atvykus, iš 2-jų aukštų gyvenamojo namo veržėsi dūmai. Namo vidus buvo apimtas ugnies.
Ugniagesiai gelbėtojai su kvėpavimo organų apsaugos aparatais įėję į vidų, apmalšinę liepsnas, antrajame namo aukšte surado ketverių metų vaiko kūną.
Žuvo 11-metis
O praėjusių metų lapkričio 30-ąją Raseinių rajone per gaisrą bute žuvo 11-kos metų berniukas, dar vienas vaikas iš gaisro išsigelbėjo pats.
Kaip skelbė Bendrasis pagalbos centras, lapkričio 30 d. vakarą, 20.02 val., skubios pagalbos tarnybų ryšio numeriu 112 gautas pranešimas, kad Paliepių seniūnijoje, Blinstrubiškių kaime, Žemaičių Plento gatvėje dega butas.
„Buvo gautas pranešimas, kad dega dviejų aukštų namas 13 butų, degimas pirmame aukšte. Informacija pasitvirtino. Lokalizavus gaisrą, grandis su kvėpavimo aparatais iš patalpos išnešė 11-kos metų berniuką. Vyko gaivinimas, atgaivinti nepavyko“, – sakė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Situacijų koordinavimo poskyrio vyriausiasis specialistas Giedrius Vaičiulis.
Pasak jo, iš degančio buto spėjo išeiti žuvusiojo berniuko brolis. Policija vėliau patvirtino, kad žuvo 2012 m. gimęs berniukas.
Ugniagesių statistika
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, per vienuolika 2023 metų mėnesių Lietuvoje kilo 7327 gaisrai. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, kai buvo užgesintas 7801 gaisras, šiemet jų kilo 6,1 proc. mažiau. Tai mažiausias 11 mėnesių gaisrų skaičius per 20 metų.
Gaisruose žuvo 84 žmonės, o 164 gyventojai patyrė traumų. Trisdešimt septyni gyventojai žuvo dėl neatsargaus rūkymo, 21 – dėl neatsargaus žmogaus elgesio su ugnimi, 6 – dėl elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimų, 4 – dėl krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų pažeidimų bei gedimų, 3 – dėl pašalinio ugnies šaltinio, 2 – dėl tyčinės žmonių veikos (padegimų), po 1 – dėl elektros įrangos įrengimo ir eksploatavimo taisyklių pažeidimų, dėl vaikų išdykavimo su ugnimi ir dėl sprogimo, 3 – dėl kitų priežasčių. Dar 5 žuvusiųjų žūties priežastys tikslinamos.
Miestuose kilusiuose gaisruose šiais metais žuvo 39 gyventojai (46 proc.), o miesteliuose bei kaimo vietovėse – 45 (54 proc.). Dvidešimt vienas gyventojas žuvo Vilniaus (iš jų 11 – Vilniaus mieste) apskrityje, 13 – Kauno (iš jų po 4 – Kauno mieste ir Kauno rajone) apskrityje, 11 – Šiaulių (iš jų 4 – Šiaulių mieste) apskrityje, 9 – Klaipėdos apskrityje, 8 – Utenos apskrityje, 7 – Telšių (iš jų 4 – Telšių rajone) apskrityje, 6 – Alytaus apskrityje, po 4 – Marijampolės ir Panevėžio apskrityse ir 1 – Tauragės apskrityje. Panevėžio apskrityje šiemet gaisruose žuvo 5 gyventojais, o Tauragės apskrityje vienu gyventoju mažiau nei pernai per tą patį laikotarpį, o kitose apskrityse žuvusiųjų gaisruose skaičius išaugo.
Daugiausia žmonių žuvo sekmadienį (žuvo 16 gyventojų) ir penktadienį (13), mėnesio viduryje, t. y. nuo 10 iki 22 dienos, gaisruose žuvo 42 žmonės, arba 50 proc. žuvusiųjų, šviesiuoju paros metu (nuo 8 val. ryto iki 22 val. vakaro) žuvo 44 gyventojai (52 proc. žuvusiųjų). Gaisruose žuvo 69 vyrai ir 12 moterų, o trijų žmonių tapatybės nenustatytos, žuvusių žmonių amžiaus vidurkis – 61 metai.
Per 11 mėnesių Lietuvoje kilo vienas gaisras, kuriame žuvo trys gyventojai, 6 gaisrai nusinešė po dvi žmonių gyvybes, o 69 gaisrai pasiglemžė po vieną žmogaus gyvybę. Pernai per tą patį laikotarpį kilo 4 gaisrai, kuriuose žuvo daugiau nei vienas gyventojas.
2018–2022 m. gaisrų statistikos duomenimis, per 11 metų mėnesių šalyje vidutiniškai kyla 9128 gaisrai, juose žūsta 69 gyventojai. Šiemet gaisrų kilo mažiau (-19,7 proc.), tačiau žuvo 15 gyventojų, arba 21,7 proc. daugiau nei 5-erių metų gaisruose žuvusiųjų vidurkis.
Kaip rodo kelerių metų gaisrų statistika, žiemos sezono metu skaudžių nelaimių padaugėja. Pernai gruodžio mėnesį gyvenamosios paskirties pastatuose kilo 325 gaisrai, kuriuose žuvo 16 žmonių. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas įspėja ir prašo gyventojų su ugnimi elgtis labai atsargiai: nepalikti be priežiūros besikūrenančios krosnies, įjungtų į elektros tinklą elektrinių šildymo prietaisų, nerūkyti lovoje, nepalikti be priežiūros vienų mažamečių vaikų. Būkite atsargūs su ugnimi.
Gaisrų metu ugniagesiai šiemet išgelbėjo 139 gyventojus, 579 pastatus, 97 transporto priemones, 345 gyvūnus.
Daugiausia gaisrų kilo atvirosiose teritorijose – 2196, t. y. 30,0 proc. visų gaisrų, išdeginusių daugiau kaip 660 ha atvirųjų teritorijų. Didžiausią dalį gaisrų, kilusių atvirosiose teritorijose, sudaro nenušienautose pievose kilę gaisrai.
1895 gaisrai užgesinti gyvenamosios paskirties pastatuose, arba 25,9 proc. visų gaisrų, o juose žuvo 67 gyventojai. Palyginti su 2022 m. tuo pačiu laikotarpiu, kai gyvenamosios paskirties pastatuose kilo 1966 gaisrai, o juose žuvo 44 gyventojai, gaisrų skaičius čia sumažėjo 3,6 proc., tačiau žuvo 23 gyventojais daugiau.
Apleistuose (nenaudojamuose) pastatuose kilo 200 gaisrų, jų metu žuvo 5 gyventojai. Sodininkų bendrijose esančiuose pastatuose (sodo nameliai, vasarnamiai ir kt.) kilo 52 gaisrai, juose žuvo 3 gyventojai.
645 kartus liepsnojo pagalbinio ūkio paskirties pastatai (8,8 proc. visų gaisrų), juose žuvo du gyventojai.
759 gaisrai kilo transporto priemonėse (10,4 proc. visų gaisrų), jų metu ugnis pasiglemžė dviejų žmonių gyvybes. Transporto priemonių gaisrų metu sugadinti 396 lengvieji automobiliai.
98 gaisrai užgesinti gamybos ir pramonės paskirties pastatuose, t. y. 1,3 proc. visų gaisrų. Miestuose užgesintas 3441 gaisras (47 proc. visų gaisrų), o miesteliuose ir kaimo vietovėse – 3886 (53 proc.). 100 tūkst. šalies gyventojų teko 262 gaisrai. Ugnis sunaikino 152 pastatus, 219 transporto priemonių, 380 gyvūnų, 2236 kv. m gyvenamojo ploto, o 5447 kv. m šio ploto buvo sugadinta.
Pagrindinės gaisrų priežastys – neatsargus žmonių elgesys su ugnimi (19,5 proc.), pašalinis ugnies šaltinis (17,5 proc.), krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir jų eksploatavimo reikalavimų pažeidimai bei gedimai (13,4 proc.), elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimai (9,3 proc.), transporto priemonių elektros instaliacijos gedimai (6,1 proc.), žolės, ražienų, augalininkystės atliekų deginimas (4,7 proc.), neatsargus rūkymas (2,7 proc.), savaiminis medžiagų užsidegimas (2,4 proc.). Be to, įregistruoti 227 padegimai (3,1 proc.), o 364 gaisų (5,0 proc.) priežastys dar tiriamos.
Be gaisrų gesinimo, ugniagesiai gelbėtojai atliko ir 13412 gelbėjimo darbų. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, kai buvo atliktas 13041 gelbėjimo darbas, šiemet darbų skaičius padidėjo 2,8 proc.
Ugniagesiai gelbėtojai 5685 kartus teikė pagalbą gyventojams buityje, iš jų 2607 darbai – techninė pagalba: nuo sniego, lietaus ar vėjo nugriuvusių medžių, nukritusių šakų šalinimas, užklimpusių automobilių ištraukimas ir pan. Pernai per 11 mėnesių ugniagesiai gelbėtojai atliko 2486 techninės pagalbos darbus, t. y. šiemet techninės pagalbos darbų poreikis išaugo 4,9 proc.
4315 kartų ugniagesiai talkino kitoms specialiosioms tarnyboms, iš jų 2611 darbų – pagalba greitosios medicinos pagalbos darbuotojams. Pernai per tą patį laikotarpį pagalba greitosios medicinos pagalbos darbuotojams buvo teikta 2262 kartus, t. y. šių darbų skaičius išaugo 15,4 proc. 1499 kartus šiemet ugniagesiai padėjo žmonėms autoavarijose, kur, naudodami specialiąją gelbėjimo įrangą ar kitas priemones, iš sudaužytų automobilių išlaisvino 163 nukentėjusius asmenis bei ištraukė 56 žuvusiuosius.
Ugniagesiams gelbėtojams 353 kartus teko dirbti vandenyje ar ant ledo. Šių darbų metu jie ištraukė 91 skenduolį, tarp jų 3 vaikus, bei išgelbėjo 38 gyventojus. Pernai per tą patį laikotarpį iš vandens telkinių ugniagesiai gelbėtojai ištraukė 112 skenduolių, t. y. šiemet 18,8 proc. mažiau. Daugiausia žmonių šiemet nuskendo Vilniaus (22 gyventojai), Kauno (15) ir Alytaus (9) apskrityse. Vyrų iš vandens telkinių ištraukta 4,8 karto daugiau nei moterų (iš vandens telkinių ištraukta 15 moterų), nuskendusiųjų amžiaus vidurkis – 51 metai. Remiantis 2018-2022 m. darbų vandenyje duomenimis, per 11 metų mėnesių iš vandens telkinių ugniagesiai gelbėtojai vidutiniškai ištraukia 119 skenduolių.
622 kartus ugniagesiams gelbėtojams teko budėti nukenksminant sprogmenis, 691 kartą likviduoti cheminius incidentus, 72 kartus rinkti gyvsidabrį ir kt.
Gelbėjimo darbų metu ugniagesiai išgelbėjo dar 343 gyventojus, iš jų 32 vaikus.
