Rusija prie sienų su Ukraina sutelkė daugiau kaip 100 tūkst. karių, todėl Vakarų šalys nuogąstauja, kad Maskva tikriausiai planuoja įsiveržti į provakarietišką kaimynę. Nors Kremlius neigė turįs tokių ketinimų, Vakarų lyderiai rengė derybas, mėgindami užkirsti kelią konfliktui.
„Esame vieningi ir ryžtingi“, – naujienų agentūra DPA citavo O. Scholzą, pabrėžusį, kad Baltijos jūros regionas patiria tiesioginį Rusijos karinės veiklos poveikį.
„Šiuo metu mums reikalinga deeskalacija, – sakė O. Scholzas ir paragino Rusiją nenuvertinti NATO vienybės ir ryžto.
„Savo sąjungininkų susirūpinimą vertiname labai rimtai. Mes – jūsų pusėje. Tai man labai svarbu, – jis sakė Baltijos šalių lyderiams. – Šiuo metu nėra nieko svarbiau, kaip išvengti karo Europoje.“
Kancleris patvirtino, kad Vokietija pasiųs dar 350 karių Lietuvoje dislokuotam kontingentui sustiprinti.
Tęsiantis Ukrainos krizei, Rusija ir jos sąjungininkė Baltarusija pradėjo didelio masto bendras karines pratybas.
Su O. Scholzu Berlyne susitiko Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, Latvijos premjeras Krišjanis Karinis ir Estijos premjerė Kaja Kallas.
„Sustiprinti NATO rytinį sparną yra lemiamos svarbos reikalas, – sakė G. Nausėda. – Mūsų Aljansas privalo būti pajėgus regione reaguoti greitai ir ryžtingai.“
K. Kallas savo ruožtu ragino Europos Sąjungą ir NATO pademonstruoti „vienybę, ryžtą ir strateginę kantrybę“. Anot jos, bet kokie susiskaldymo požymiai arba ryžto stygius gali pasiųsti klaidingą signalą Rusijai.
K. Karinis pabrėžė, kad ES ir NATO turi „kalbėti iš jėgos pozicijų“, ir pridūrė, kad šiuo atveju Vokietijos vaidmuo yra „fundamentaliai svarbus“.
Pasak Latvijos lyderio, itin svarbu, kad Vokietija imtųsi vadovaujamo vaidmens, ES ir NATO narėms siekiant įveikti šią krizę.
Po derybų su O. Scholzu K. Kallasas ketvirtadienį vakare interviu DPA ir leidiniui „Politico“ sakė, kad Estija tebelaukia Berlyno atsakymo, ar Talinas gali perduoti Ukrainai senas sovietų gamybos haubicas, kažkada priklausiusias Vokietijai.
Šie pabūklai pirmiausiai buvo parduoti Suomijai su sąlyga, kad Berlynas pasilieka teisę spręsti dėl šios ginkluotės pardavimo trečiosioms šalims. Vėliau haubicos buvo perduotos Estijai.
Estijos premjerė sakė, kad Berlynas gali nepritarti haubicų perdavimui Ukrainai, nes tokį žingsnį nepalankiai įvertintų Vokietijos visuomenė.
Šio plano tvirtinimo procesas tapo papildomu argumentu kritikuojantiems Vokietijos nenorą aprūpinti Ukrainą mirtina ginkluote, nors daugelis Berlyno sąjungininkių išreiškė norą pasiųsti ginklų Kijevui.
Berlyno nepritarimas tokiems siūlymams atitinka bendrą šalies poziciją netiekti ginkluotės į krizių zonas.
Estijos gynybos ministerijos pateiktas prašymas svarstomas nuo gruodžio, ir K. Kallas sakė esanti nustebusi, kokios įtemptos tapo šios diskusijos.
„Jaučiamės šiek šiek nepatogiai, kad atsidūrėme šios diskusijos centre“, – sakė estų premjerė.
Tuo metu Lietuvos premjerė Ingrida Šimonytė ketvirtadienį viešėdama Kijeve sakė, kad Vilnius artimiausiu laiku perduos Ukrainai priešlėktuvinės ginkluotės.
I. Šimonytė per „Twitter“ parašė, kad JAV gamybos nešiojamųjų raketų įrenginių „Stinger“ Ukraina iš Lietuvos gaus artimiausiomis dienomis.
„Tikiuosi ir nuoširdžiai linkiu, kad Ukrainai niekada neprireiktų jų panaudoti“, – pridūrė ji.
„Privalome atminti, kad šią krizę sukėlė ne NATO ir ne Europos Sąjunga“, – pabrėžė K. Kallas. Estijos premjerė pridūrė, kad NATO neplanuoja nieko pulti ir kad šis blokas yra gynybinio pobūdžio.
„Taigi, deeskaluoti padėtį turi būtent Rusija“, – sakė ji.
K. Kallas pasisakė prieš bet kokias nuolaidas Maskvai ir pabrėžė, kad Europos saugumo architektūra privalo būti išsaugota. Pasak jos, deeskalavimo nebus, kol Rusija grasina karine jėga, be to, Europos saugumas negali būti užtikrintas Ukrainos sąskaita.
„Viskas, ką Rusija laikytų nuolaidžiavimu, siųstų Rusijai skatinantį signalą ir galėtų vesti prie panašaus arba net įžūlesnio spaudimo pasitelkiant jėgą kitur“, – pridūrė K. Kallas.
Kai kurių apžvalgininkų nuomone, Maskva galbūt siekia NATO nuolaidų. Praeitą mėnesį Rusija pareikalavo Vakarų šalių garantijų, kad NATO sustabdys plėtrą į rytus ir niekada nesuteiks narystės Ukrainai.
