Seime į priekį jau pajudėjo įstatymų projektai, kurie tokioms bendrovėms leis pradėti fabrikų statybas dar neturint visų reikiamų leidimų.
Daugiau apie tai – TV3 žiniose.
Jau šešerius metus Lietuvos kariuomenė naudoja vienas moderniausių pasaulyje haubicų „PzH2000“. Jos naudoja 155 mm artilerijos sviedinius. O jie, kaip rodo karas Ukrainoje, dabar yra vienas reikalingų ir trūkstamų komponentų fronte. Bet gera žinia ta, kad jau po kelerių metų šie sviediniai bus gaminami Lietuvoje.
„Dirbam su įmone, kalbamės ir tikiu, kad artimiausių dviejų savaičių eigoje bus pasirašyti tam tikri susitarimai“, – sakė ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.
O parašus dėl naujos gamyklos statybos dės ne tik Lietuvos Vyriausybė, bet ir Vokietijos karo pramonės milžinas – kompanija „Rheinmetall“.
Dėl gamyklos Seime keičiami įstatymai
„Rheinmetall“ įkurta dar 19 amžiaus pabaigoje, o per daugiau nei 130 metų darbo, dabar yra viena didžiausių Europoje karinės pramonės įmonių. Jos dabartinė vertė viršija 23 milijardų eurų, o šių metų planuojama apyvarta apie 10 milijardų eurų. Palyginimui – šių metų Lietuvos biudžeto pajamos yra apie 17 milijardų.
„Vien vokiečių čia atėjimas su gamykla rodo, kad tai yra labai svarbus toks saugumo jausmas, mes esame kitoje saugumo lygoje, jau kuriasi gamintojai, čia labai didelis dalykas“, – teigė krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas.
Kol ministerijos su vokiečiais derasi dėl naujos 155 mm artilerijos sviedinių gamyklos Lietuvoje, Seime politikai jau stumia įstatymo projektus, kad vokiečiai galėtų pradėti darbus gerokai lengvesnėmis sąlygomis. Keičiami įstatymai, kad gamyklą būtų galima pradėti statyti neturint statybos leidimų. Jie būtų gaunami vėliau.
„Kad Lietuva taptų draugiškiausia šalimi stambioms gynybos ir saugumo investicijoms, ir „Rheinmetall“ bus pirmas projektas, tačiau tikiuosi ir žinau, darysim viską, kad būtų tikrai, toli gražu, ne paskutinis“, – komentavo A. Armonaitė.
Gamyklos statymui pritaria ne visi
Seimo salėje didžioji dalis parlamentarų palaiko įstatymų keitimą stambiems investuotojams. Ir tik opozicijos tarpe vienas kitas siūlo neskubėti.
„Ne pliušinių žaisliukų gamyba, tai yra visuomenei pavojingi objektai, potencialūs taikiniai“, – kalbėjo Seimo narys Artūras Skardžius.
Daugiausia kritikos ir klausimų kyla dėl to, kad gamyklos esą bus pradėtos statyti nederinant su visuomene. Štai ir dabar politikai nesako, kur „Rheinmetall“ svarsto statyti fabriką, bijo, kad nekiltų žmonių pasipriešinimas.
„Kokiu minimaliu atstumu nuo gyvenviečių bus statomos tokios gamyklos?“ – klausė Seimo narys A. Gedvilas.
Ekonomikos ir inovacijų ministrė A. Armonaitė atsakė: „Tokie stambūs projektai negali būti vystomi urbanizuotose teritorijose, kitaip tariant, ten, kur yra daug gyventojų.“
TV3 žiniomis, naujos įmonės, kuri statys ir valdys gamyklą, 51 procentas akcijų priklausys vokiečiams, o 49 – Lietuvai. Kol kas ministrė nesako ir kiek Lietuvai tektų investuoti pinigų – gali būti nuo keliasdešimties iki kelių šimtų milijonų eurų.
„Tikimės, jeigu viskas gerai, jeigu pavyks visi procesai, jau kitų metų pabaigoje jinai jau gali pradėt veikti“, – sakė krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas.
Užsienio kompanijos nori investuoti Lietuvoje
O ir pati gamykla sviedinius gamintų tiek eksportui, tiek ir mūsų kariuomenės reikmėms.
„Kiek mums reikės, mes tikrai tiek įsigysime“, – teigė L. Kasčiūnas.
„Vokietijos gynybos pramonės milžino investicijos, paprastai traukia ir kitas investicijas. O apsirūpinimas amunicija, šiuo laikmečiu, kiekvienai šaliai, mūsų regiono šaliai, yra nepaprastai aktualus“, – kalbėjo buvęs krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
Ministrė sako, kad jau sulaukė užklausų iš kai kurių didelių kompanijų dėl planų investuoti Lietuvoje.
„Iš JAV, iš Prancūzijos, iš kai kurių kitų šalių, kur natūraliai yra stipri gynybos ir saugumo pramonė“, – teigė ekonomikos ir inovacijų ministrė.
Šiam klausimui Seime taikoma skubos tvarka, tad įstatymai pakeisti gali būti dar šį mėnesį.
.jpg)
