labai jautri tevo ir tinklarastininko zinute. aciu tau, teve ir tinklarastininke.

Kiekvieni suprantam pagal save. Vieni myli vaikus, kiti ne, kitiems vaikai nasta, gal visai buvo nelaukta, nenoreta. Vienu seimose viskas puiku, kitu pastoviai ruksta dumai, patiriamas kazkoks smurtas. Nera pinigu, nera artimuju kas galetu padeti. Nezinia ka sunkiose akimirkose mes galim kol patys nepatiriam to. Net jei siandien atrodo, kad tai siaubinga, neimanoma taip pasielgti, kas zino kas bus rytoj. Kartais zmogus praranda save supykes, pavarges, todel niekada nesakyk niekada. O paskui baisiai gailiesi, jei del smulkiu dalyku taip, tai kaip labiau nuzudzius savo vaikus.

Vaika uzauginti siais laikais yra labai sunku. Yra vaiku teises, yra kaimynai, yra tevai kurie dare kitaip, yra sovietu laiku pikti zmones kurie zino geriau kaip vaikus auginti, nes jie tai uzaugino p. s. Ju paciu vaikai ju nekencia. Ir dar yra santykiai seimoje kuriu niekas nemato-negirdi. Gerai jei aplinka supa taiki, padedanti ir viskas super tada, bet ne visoms mamoms taip pasiseka.

Zinot kad ir kaip man buvo sutinku kad ir kas mano GYVENIME buvo nutikia tikrai nelinkeciau niekam,5 savo vaikus uzauginnau ir net minties nebuvo juos roditi.o dabar dziaugiuosi anukai,ir didziuojoosi savo vaikais.

Kokia didelė nelaimė.suprantu, kad mamai buvo labai sunkų,greičiausią jai niekas nepadedavo auginti savo vaikus.auginti vaikus čia labai didelis darbas,didelė atsakomybė.

Suprantu kad sunku,bet nesuprantu kaip pasigimdžius to laukto vaikelio,didžiausio džiaugsmo,ir skaityt sav e didžiausia auka,kokia čia auka,kai auginimui sąlygos idealios,laiko džiaugtis ir būti kartu apstu,tik mylėk jį ir džiaukis,nesuprantu kaip savo vaikas gali būt našta kai jis sveikas,auga,kazdien džiugina,

Debilkas, jeugu tai hu....ai pasidare nuvesk vaikus i vaiku tarnyba atiduok bet kam žudyti. Rankos kojos nukapoti aikštei kad kitom pavizdziu butu

Tevai dabar išpindeje. Vietoj trasavimo po bariukus ir malonumu sau kolekcionavimo turi vaikus auginti. Užjauskim tevukus

Mes gime sovietiniais laikais suprantame atsakomybe uz savo vaikus.Irgi buvo nelengva auginti savo atžalas bet kad taip ziauriai...Kalta santvarka valstybes kuria mes visi sukureme-pasidareme viens kitam svetimi pradėjome džiaugtis draugu nesėkmėmis.Argi sito mes norėjome?Truputi užuojautos ir pagalbos viens kitam o ne abejingumas

Kodėl apie mergaičių tėva visišką tyla?