Deja, girininkai pastebi, kad vis dar daug ir nesupratingų ieškotojų, besivaikančių dabar palikuonių besilaukiančias pateles.
Įspūdinga brandaus elnio ragų karūna – tai pirmasis šiemet Donato rastas trofėjus. Vyras sako, elnią stebėjo savaitę.
„Kol vieną rytą elnią pamačiau su žiūronais apie 150 metrų, kad jau be ragų. O ragus lomoj radau, iš pradžių į mišką nuėjau, praėjau kokias dvi valandas – neradau. Paskui, išeidamas per kitą kampą miško, radau, matyt, laimės dalykas“, – pasakoja ragų ieškotojas Donatas Zabrodinas.
Kitą elnio visai šviežiai numestą ragą Donatas pamatė, pakeliui į susitikimą su TV3 žinių komanda. Laimikio nepaliko.
„Važiavau link čia, žiūriu guli ragas, aprangos nėra, batų nėra, ką daryti – palikt negali, nes tikrai nuneš, jau čia garantuotai, paskui važiuoja eilės, teko bristi, va visas dumblinas, murzinas“, – pasakoja D. Zabrodinas.
Ragų ieškojimo virusu užsikrėtė prieš penkerius metus, tad dabar dėl šio hobio vyras net atostogas ima.
„Imam atostogas ir kiekvieną dieną, kokį mėnesį laiko, tai šiemet jau nuo vasario 1 dienos, o pasisekė rasti porą tik kovo 10 dieną“, – sako ragų ieškotojas ir prideda, kad per dieną nukulniuoja dešimtis kilometrų.
O ragų ieško ne tik savose apylinkėse, bet keliauja po visą Lietuvą. Elniai, briedžiai ar stirnų patinai – visi meta ragus, tad ar rasi ir kokį – tik nuo sėkmės priklauso. O naują ragų karūną šie kanopiniai užsiaugina per 4–6 mėnesius, kad rudenį vėl stotų į kovą dėl patelių.
Ragų ieškotojų vis daugėja
Ragus pradeda mesti gruodį – sausį. Tuomet ir plūsteli į miškus vadinamieji ragautojai, ragų ieškotojai, kurių kasmet vis daugėja. Šie aistruoliai jau skaičiuojami tūkstančiais. Ir jei vieni ragų ieško dėl pelno, mat už kilogramą galima gauti apie 20 eurų, kiti tai daro dėl azarto.
Savo radiniais ragautojai puikuojasi socialiniuose tinkluose, o kad pasiektų laimikį, brenda per pažliugusį mišką, išnaršo griovius ir pamiškes, po miškus zuja net nelaukdami, kol prašvis.
„Realiai net iš vakaro būna, kadangi yra termovizoriai, stebi, kur išeina elniai, kur didesnės bandos išeina“, – pasakoja Padauguvos girininkas Kęstutis Markevičius.
Vyksta net lenktynės, kas pirmas suskubs prie rago. Kai kurie net iš automobilio neišlipa – apylinkes žvalgo dronais. Bet šitie bent žalos gamtai nedaro, deja, yra ir piktavalių.
„Didžiausia problema keturračiai ir motociklai, kurie gadina paklotę. Miške, kai važiuoja, ar po laukus važiuoja, automatiškai sugadina pasėlius. Įvažiuoja į mišką, kvartalines sugadina, transporto priemonė baido gyvūnus ir vaikingus gyvūnus“, – sako K. Markevičius.
Ragų ieškojimo karštinė intensyviausia nuo vasario iki balandžio. Miškininkai prašo gamtoje elgtis supratingai ir netrikdyti gyvūnų ramybės.
Daugiau apie tai sužinokite aukščiau esančiame vaizdo įraše.
VISAS TV3 ŽINIAS ŽIŪRĖKITE ČIA:
