Moteris patikino, kad Šveicarija tikrai turtinga šalis su gera infrastruktūra ir mokesčių sistema, bet kartu yra labai didelės pragyvenimo išlaidos.
„Mokesčių sistema sureguliuota taip, kad veikia visa infrastruktūra ir palaikoma tvarka – traukiniai, autostrados, parkai miestuose, administracija – viskas veikia labai tvarkingai. Iš lėto, bet efektingai. Šveicarai turtingi, bet kartu yra labai didelės išlaidos pragyvenimui“, – pasakojo ji, viešėdama „Žinių radijo“ laidoje „Sveikatos laikas“.
Kiek išleidžia mokesčiams, o kiek lieka santaupoms?
Moteris nurodė, kad vidutinis atlyginimas per mėnesį „ant popieriaus“ siekia 7–8 tūkst. Šveicarijos frankų (7184–8210 eurų). Paklausa, kiek vidutinį atlyginimą gaunančiam Šveicarijos piliečiui procentaliai pareikalauja būtinosios išlaidos, pašnekovė teigė, kad santaupoms lieka kažkur 20 proc.
„Pagrindinės išlaidos tenka būstui, maistui, sveikatos draudimui, paslaugoms už komunikaciją (telefonus), mokyklai, užsiėmimams. Išlaidos už būstą neturi viršyti trečdalio visos šeimos biudžeto, nes tai jau laikoma problematiška. Tai svarbu, jei norima gauti paskolą, perkant būstą.
Didelę dalį užima ir sveikatos draudimas – įmokas reikia mokėti pastoviai kas mėnesį. Tada mokykla – net viešojoje mokykloje šiek tiek yra mokama, kad jais užsiimama, nuvedama už rankos į valgyklą, po pamokų irgi yra kažkokia veikla. Bet susitaupyti įmanoma, vidutiniškai apie 20 proc. lieka ar santaupoms, ar atostogoms, kitoms išlaidoms“, – pasakojo lietuvė.
Tiesa, jos pastebėjimu, yra žmonių ir toje vidutinėje klasėje, kurie gyvena ir vis dėl to nesusitaupo. Moters teigimu, bendrai paėmus mokesčiams per mėnesį tenka atseikėti apie 30 proc. ar daugiau
„Dar priklauso ir nuo to, kokiai klasei žmogus priklauso. Jei pajamos labai mažos, tai gal sudarys ir 15–20 proc., bet tada būna kitokių lengvatų.“
Bedarbių praktiškai nėra
Nors algos ir didelės, R. Desperez konstatavo, kad sunkiausia yra pensinio amžiaus gyventojams:
„Dauguma jų išvažiuoja gyventi į Ispaniją, kur šilčiau ir pigiau pragyventi. Dabar pas mus daug kalbama apie pensijų reformą, 13 pensiją, už ją jau nubalsavo, bet dabar nežino, iš kur ją paimti (juokėsi). Kalbama apie bedarbystės fondą, nes bedarbių nėra daug – jų yra kokie 3,5 proc.“
Paprašius patikslinti, kaip atrodytų Šveicarijos bedarbis, moteris teigė, kad tai gali būti studentas, kuris dar nerado kažkokio užsiėmimo.
Bet susitaupyti įmanoma, vidutiniškai apie 20 proc. lieka ar santaupoms, ar atostogoms, kitoms išlaidoms.
„Dažniausiai tai – laikini momentai, kurie gali trukti iki pusmečio ar metus, gali trukti iki 2 metų. Būna, kad atsitinka taip, bet piktnaudžiavimo atvejai yra išimtys. Gali būti, kad kai žmogus keičia darbą ir negauna atitinkamo gero pasiūlymo, irgi laikinai tampa bedarbiu“, – gyvenimo Šveicarijoje ypatumais dalinosi ji.
Tiesa, pažymima, kad tai labai griežtai reguliuojama – reikia teikti ataskaitas užimtumo tarnybai, kur ieškojai darbo, negali išvažiuoti iš šalies, nes turi ieškoti darbo.
„Kokia bedarbio išmoka? Ji priklauso nuo to, kiek paskutinėje darbovietėje buvo išdirbta laiko. Nes jei padirbai metus, tai yra nepakankama, mažiausiai reikia būti pradirbus 1,5 ar net iki 2 metų. Ir tada ima vidurkį to uždarbio, bet ir jis negali viršyti 10 tūkst., jei algos yra didesnės.
Ir neišmokama 100 proc., bet 80 proc. Ir paskui išmoka mažėja, yra kažkokie apmokymai, reikia būtinai parodyti, kad ieškojai darbo, yra susitikimai. Kartais jau taip būna, kad ne visai nori to darbo, bet jau pasiūlė, gavai, ir iš pažįstamų rato buvo taip, kad padirbo porą mėnesių, tada susirado tikrai tai, ko norėjo. Tada atsiprašė, pasiūlė kitą kandidatūrą ir išėjo ten, kur norėjo. Būna, taip atsitinka įvairios karjeros žmonėms, bet niekas nenori būti tokioje pozicijoje“, – tikino ji.
Beveik visur už sveikatos paslaugas reikia primokėti
Kalbai pasisukus apie sveikatos sistemą Šveicarijoje, R. Desperez visų pirma papasakojo, kad čia aktyviai propaguojamas sveikas gyvenimo būdas:
„Šveicarijoje žmonių gyvensena yra labai aktyvi, jie stengiasi visi judėti, sportuoti, pasivaikščioti kalnuose, tą daro įvairaus amžiaus žmonės, darbo metu per pietų pertrauką pabėgioti. Darbdaviai irgi stengiasi įrengti, kad būtų kur persirengti, dušai, ir kažkokios veiklos.“
Tačiau kad ir kokiame sveikatos draudimo lygmenyje dalyvauji, vis tiek 10 proc. visų išlaidų reikia apsimokėti pačiam – kad ir kokia maža būtų sąskaita.
Tuo metu pati sveikatos sistema yra tokia, kad kiekvienas gyventojas privalo įsigyti sveikatos draudimo paketą. Mėnesio įmoka priklauso nuo pasirinkto metinės franšizės lygio, kuris gali svyruoti nuo 300 iki 2,5 tūkst. Šveicarijos frankų. Be pagrindinio draudimo galima įsigyti ir papildomą draudimą.
„Yra baziniai sveikatos draudimo dalykai, o ten, kur viskas viskas įtraukta, net abonimentas sporto klube metams kompensuojamas. Pavyzdžiui, jei išleidai tūkstantį frankų sporto klubui, jie yra kompensuojami sveikatos draudimo. Tačiau kad ir kokiame sveikatos draudimo lygmenyje dalyvauji, vis tiek 10 proc. visų išlaidų reikia apsimokėti pačiam – kad ir kokia maža būtų sąskaita“, – kalbėjo R. Desperez.
Jos aiškinimu, visada yra taip vadinama franšizė – ji nulinė nebūna, gali būti gal 300, 1000 – žmogus tai pats pasirenka galvodamas, kiek dažnai lankysis šiemet pas gydytojus – gal dažnai, o gal visai nedaug.
„Minimalus planas bus, jei nueiti tiesiog konsultacijai 10–15 minučių, tave nukreips toliau, tai bus 100 frankų, jei dar bus specialistas, dar kažkas. Jei baziniame plane apie 2 tūkst. frankų turime tą savo draudimą padengti, tai vis tiek kas mėnesį mokėsime įnašą, kuris bus apie 400–500 frankų. Ir vis tiek, kol nepasieksime tų 2 tūkst., mokėsime iki tol, kol juos peržengsime ir tada kompensuos viską, kas virš, bet reikės nuo kiekvienos sumos mokėti 10 proc. – į tai įeina vizitai, kraujo tyrimai, specialistai, tomografijos tyrimai.
Koks maksimalus paketas? Jei jau rimtai susirgai, yra padengiama, bet vis tiek 10 proc. yra paties paciento dalyvavimas. Net jeigu ir labai daug mokame per mėnesį kai įmoką, vis tiek turi dar prisidėti, ar yra kažkoks punktas, kad kažkas nepriklauso, ar vaistas nėra patvirtintame sąraše, ar yra kažkoks papildomas“, – pasakojo lietuvė.
Kartais galvoji, kad gal geriau nueiti į viešąją, kur tave tikrai visapusiškai patikrins. Nes privačioje labai geras aptarnavimas, maitinimas, labai patogu visas komfortas. Visi gydytojai specialistai, bet baigsis darbo valandos ir jie išeis ir pasiliks tik budintis.
Tačiau visiškai pilnai padengiamos gimdymo išlaidos. „Gal yra ir kokios rimtesnės operacijos, kurias padengia pilnai. Bet kiek pačiai teko susidurti, visada būdavo tas 10 proc.“, – pasakojo ji.
Toks pats 10 proc. mokestis egzistuoja ir kviečiant greitąją medicinos pagalbą. Tiesa, ūmiai susirgus žmogus skatinamas atvykti pats.
„Geriausia vis tik nuvažiuoti pačiam, net su aukšta temperatūra. Išsikviesti galima, bet tai vėlgi yra mokama, nes, kiek atsimenu, apie 800 frankų. Jei jau tokia būklė kaip insultas, infarktas, išsikviečiame, bus mokama, bet arba tai pilnai perima sveikatos draudimas arba įsijungia tas 10 proc.“, – pasakojo moteris.
Ar yra spaudimas lankytis profilaktiškai?
Paklausta, ar Šveicarijoje yra spaudimas profilaktinius tyrimus atlikti labai griežtai, kaip yra kai kuriose kitose šalyse, pašnekovė teigė, kad tai ir taip vyksta sąmoningai.
„Jei su sveikata viskas gerai, dažnas vieną kartą į metus darosi tokį bendrą patikrinimą – atlieki bendrą kraujo tyrimą, moterys apsilanko pas ginekologą. Tai jau kaip ir privaloma, kitu atveju kaip ir apsileidai.
Bet nėra taip, kad sveikatos draudimas įpareigotų lankytis pas gydytoją. Tačiau kada ateini pirmą kartą apsidrausti ir papasakoji, kad turi dar vieną ar kitą nusiskundimą, paskui jie parašo, kad sveikatos draudimas padengia visas išlaidas, išskyrus jei tai susiję su tuo, jei patekai į ligoninę dėl to, ką jau paminėjai, kad turi. Taigi atsiranda visokių dalykų, tad mes labai atsargiai su sveikatos draudimu, labai reikia žiūrėti, ką pildyti“, – kalbėjo R. Desperez.
Renkasi privačią ar valstybinę įstaigą?
Pašnekovė pasakojo, kad Šveicarijoje, kaip ir Lietuvoje, veikia ir privačios, ir valstybinės gydymo įstaigos:
„Kaip žmogus renkasi, kur eiti? Pagal draudimą. Jei turi vadinamą privačiosios klinikos draudimą, tai yra papildomas įnašas kas mėnesį, ir tada realiai renkiesi gal pagal greitį – privačioje klinikoje gal greičiau priims, nes gal viešojoje teks laukti didžiausią eilę – kokias 3–4 valandas.
Viešosiose ligoninėse yra labai geri specialistai, labai gera aparatūra, labai daug investicijų, bet daugelį metų dauguma jų yra deficitinės. Aišku, ir nėra tikslas, kad jos neštų pelną, nors yra apie tai diskutuojama, ar tie deficitai toliau tęsis.“
Moteris teigė, kad renkantis tarp privačios ir viešosios gydymo įstaigos kitą kartą labiau nori rinktis pastarąją.
„Kartais galvoji, kad gal geriau nueiti į viešąją, kur tave tikrai visapusiškai patikrins. Nes privačioje labai geras aptarnavimas, maitinimas, labai patogu visas komfortas. Visi gydytojai specialistai, bet baigsis darbo valandos ir jie išeis, pasiliks tik budintis. O viešojoje ligoninėje nuolatos yra ir naktį budintys geriausi specialistai“, – pastebėjo finansų specialistė.