„Ukraina turi teisę gintis. Kartais tai apima ir veiksmus už šalies sienų. Atrodo, jog ši ataka buvo sėkminga“, – paklausta, kaip vertina sekmadienį įvykdytą Ukrainos ataką prieš keturias Rusijos oro bazes.
Tuo metu Švedijos užsienio reikalų ministrė Maria Malmer Stenergard pažymėjo, kad ES privalo stiprinti savo paramą Ukrainai bei silpninti Rusijos galimybes kariauti.
„Girdžiu daug gražių frazių, kad ukrainiečiai kovoja ne tik dėl savo, tačiau ir dėl mūsų laisvės. Metas pateisinti šiuos gražius žodžius“, – žurnalistams atvykusi į Vilniaus viršūnių susitikimą sakė ministrė.
„Turime toliau stiprinti NATO, ypač – europinę Aljanso dalį, todėl Švedija remia NATO generalinio sekretoriaus Rutte siūlymą dėl didesnio gynybos finansavimo, Švedija tikrai savo dalimi prisidės“, – kalbėjo M. Malmer Stenergard.
Jai antrino ir Suomijos premjeras Peteris Orpo. Pasak jo, būtina siųsti aiškią žinią, jog priešakinėse linijos esančios šalys supranta gynybos svarbą ir toliau remia Ukrainą.
„Šiandien mes turime siųsti aiškią žinutę – kaip priešakinių linijų šalys, mes suprantame atgrasymo ir gynybos svarbą. Suprantame, kad turime stiprinti mūsų gynybą nauju susitarimu“, – pirmadienį kalbėjo Suomijos Vyriausybės vadovas.
„Taip pat turime siųsti aiškią žinią, kad esame su Ukraina. Mes tęsiame savo stiprią paramą Ukrainai“, – sakė P. Orpo.
Baltijos šalys ragina didinti gynybai skiriamų lėšų dalį
Latvijos prezidentas Edgaras Rinkevičius sako, jog šiuo metu viena svarbiausių temų yra Europos ir Baltijos jūros saugumas bei gynybai skiriamos BVP dalies didinimas.
„Mes turime kalbėti apie tai, kaip galime kuo greičiau pasiekti 5 proc. BVP gynyba, kaip galime įtikinti kitus NATO partnerius“, – pirmadienį Valdovų rūmuose kalbėjo Latvijos lyderis.
„Antroji tema – Ukraina, parama jai. Taip pat labai svarbu, kad kalbėtume apie saugumo Baltijos jūroje stiprinimą, ypač turint omenyje, kas vyksta su mūsų povandenine infrastruktūra, su provokacijomis jūroje.
Jam antrino ir Estijos prezidentas Alaras Karis. Pasak jo, būtina ir toliau remti Ukrainą, nes taika šiuo metu yra pasiekiama tik per mūšio lauką.
„Mes raginame kitas šalis skirti daugiau resursų gynybai. Estija jau kitąmet tam rengiasi skirti daugiau nei 5 proc.“ – kalbėjo A. Karis
„Mes taip pat turėtume tęsti paramą Ukrainai, nes taika, deja, šiuo metu pasiekiama tik per karo lauką. be to, turėtume NATO duris ateityje laikyti atidarytas Ukrainai“, – sakė Estijos lyderis.
ELTA primena, kad pirmadienį Valdovų rūmuose vyksta prezidento Gitano Nausėdos rengiamas Vilniaus viršūnių susitikimas, kuriame dalyvaus NATO rytinio ir šiaurinio flango valstybių vadovai“, – pridūrė jis.
Susitikime dalyvauja „Bukarešto devyneto“ ir Danijos, Islandijos, Norvegijos, Suomijos, Švedijos atstovai. Taip pat, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir NATO Generalinis Sekretorius Markas Rutte.
Jo metu ketinama aptarti Aljansui priklausančių šalių saugumo ir gynybos stiprinimas bei pasiruošimas birželio 24–25 d. Hagoje vyksiančiam NATO viršūnių susitikimui. Taip pat bus diskutuojama dėl tolimesnės paramos Ukrainai.
Birželio 1 d. Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) įvykdė precedento neturinčią operaciją „Voratinklis“, kuriai asmeniškai vadovavo SBU vadovas Vasylis Maliukas. Saugumo agentūros taikiniu buvo keturios Rusijos oro bazės – Belaja, Diagilevo, Olenja ir Ivanovo, jos metu apgadinta daugiau nei 40 priešo orlaivių, tarp kurių buvo bombonešių „A-50“, „Tu-95“ ir „Tu-22M3“.
SBU šaltiniai taip pat paaiškino, kad visas personalas, dalyvavęs vykdant šią istorinę misiją jau seniai grįžo į Ukrainą, todėl bet kokie Rusijos prezidento Vladimiro Putino režimo organizuojami vieši areštai tebus vietos žiūrovams skirtas spektaklis.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
