M. L. Deleye mama – lietuvė, o tėtis prancūzas, tačiau. Pašnekovė teigė, kad Lietuvą įsimylėjo, nes dažnai tekdavo čia apsilankyti vasaromis nuo pat vaikystės.
„Mane sužavėjo ne tik Lietuvos gamta, bet ir aplinka, ir žmonės“, – „Žinių radijui“ pasakojo mergina.
Moteris Lietuvoje studijuoja tarptautinę politiką, be to, kuria radijo pasakojimus, siekia žurnalistės karjeros.
„Mokykloje viskas man buvo labai įdomu, man gerai sekdavosi ir istorija, ir geografija, ir visa kita. Mano tėvas yra buvęs diplomatas, jis dirbo užsienio reikalų ministerijoje Prancūzijoje. Bet aš nemanau, kad tas faktas padarė didelę įtaką mano pasirinkimui <...>
Gyvenant Lietuvoje atveriamas kiek kitoks tarptautinės politikos naratyvas. Prancūzijoje galima išgirsti daugiau apie tam tikras kitas temas, Lietuvoje tu daugiau išgirsi apie kitas temas ir tai yra visiškai normalu“, – pasakojo M. L. Deleye.
Ji pridūrė, kad Prancūzijoje yra žymiai mažiau kalbama apie Rusijos keliamas grėsmes nei čia.
„Atvykus į Lietuvą, gal ir naiviai tai gali nuskambėti, bet aš tikrai negalvojau, kad Rusija vis dar yra tokia didelė grėsmė, tiesiog pas mus apie tai nebuvo kalbama, nes Prancūzija labai toli ir žmonėms gal ne taip rūpi ten, kokią įtaką turi Rusija“, – pažymėjo moteris.
Prancūzė gyvenanti Lietuvoje: „Atvirumas egzistuoja ir Lietuvoje, tačiau jis – kitoks“
Prakalbus apie didžiausius prancūzų ir lietuvių skirtumus, pašnekovė pripažįsta, kad iš pradžių negalvojo, jog jų yra tiek daug.
„Ypač skiriasi žmonių mąstymas, prancūzai kitaip žiūri į gyvenimą nei mes. Suprantu, kad šiaurės šalys, kur šalta, sninga, toje pačioje Skandinavijoje žmonės yra tikrai mažiau atviri. Ir tai yra normalu. <...>
Atvirumas egzistuoja ir Lietuvoje, tačiau jis – kitoks. Kiek pažįstu prancūzų čia gyvenančių, tai jiems pradžioje būna labai labai sudėtinga čia integruotis, ypač nemokant kalbos, tai man pasisekė, kad aš jau mokėjau kalbėti lietuviškai“, – sakė M. L. Deleye.
Ji pridėjo, kad lietuviai turi gana dideli kompleksą, kai kalba apie savo tėvynę.
„Egzistuoja toks šalies kompleksas, galvojama, kad mūsų niekas nežino, jog mes nesame tiek pat verti, kiek, pavyzdžiui, prancūzai. Tačiau mes turėtume džiaugtis savo išskirtinumu, kad esame tokia maža šalis, bet išlaikėme savo kalbą, mes sugebame įgyvendinti įvairius sportinius pasiekimus. <...>
Jeigu mes esame mažiau pozityvūs arba mažiau šypsomės gatvėje, tai nieko tokio“, – pažymėjo moteris.
Kai kurie dalykai Lietuvoje nustebina ir pačius prancūzus
Pašnekovė tvirtina, kad savo draugams prancūzams visada daug pasakoja apie Lietuvą ir skatina čia apsilankyti. Be to, kai kurie dalykai, kuriuos turime čia, stebina ir pačius prancūzus.
„Dabar bus bandoma tai padaryti ir Prancūzijoje, bet kol kas prancūzai to neturi, tai yra bendra elektroninė sveikatos sistema.
Man tai buvo fantastika, kad gali prisijungti su savo asmens kodu per telefoną, paspausti kelis mygtukus ir sužinoti visą savo sveikatos istoriją. Aš parodžiau savo draugams, kurie dirba medicinos srityje, tai jie negalėjo patikėti savo akimis, kad mes tą turime. Tai tokius dalykus visada bandau reklamuoti, be to, bandau transliuoti per socialinius tinklus, kiek daug galima pasiekti Lietuvoje“, – pasakojo M. L. Deleye.
Ji pridūrė, kad dažnas Lietuvoje gyvenantis prancūzas labiausiai vertina lietuvišką gamtą.
„Jie to nesitikėjo, kad jei tu gyveni sostinėje, pavažiuoji 20 minučių ir jau gali atsidurti prie ežero, miškų, pliažų“, – sakė pašnekovė.
Moteris patikino, kad į Prancūziją grįžti nenorėtų, tačiau svajonė tapti žurnaliste Lietuvoje – sunkiai pasiekiama dėl kalbos barjero, gramatinių žinių stokos.
„Jei reikėtų išvykti į Prancūziją arba kitur, kad įgyvendinčiau savo žurnalistikos svajonę, tai kodėl gi ne. Prancūzija turi didžiules žiniasklaidos priemones ir panašiai, ko neturime Lietuvoje, tai pradėjau galvoti, kad tai būtų vienas iš variantų, kodėl grįžčiau, bet ir tai būtų tik keliems metams, jog įgyčiau daugiau tokios patirties“, – teigė moteris.
Visą pokalbį su Prancūzijoje gyvenusia Marie-Line Deleye „Žinių radijo“ laidoje „Ką tu?“ klausykite čia:
