Į lošimų pinkles įkliuvo ir milijonus pralošė vilnietis, gimęs 1976 metais – tiesa, ne savo, o įmonės. Tai atskleidė Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba. Generalinės prokuratūros duomenimis, vyriškis dirbo buhalteriu dviejose leidybos, spausdinimo verslo įmonėse, iš kurių pasisavino pinigus.
„Turėdamas teisę disponuoti bendrovių lėšomis, darydavo pavedimus, atsiskaitydavo su tiekėjais ir galimai tų dokumentų pagrindu persivesdavo pinigines lėšas, priklausančias įmonėms, į savo sąskaitas“, – teigė FNTT atstovė Modesta Zdanauskaitė.
Ikiteisminio tyrimo metu vyras pripažino savo kaltę ir būtent tada atskleidė, kad milijonus išleido lošdamas. Iš viso buhalteris kaltinamas pasisavinęs beveik 1,7 milijonus eurų.
„Įtariama kad nuo 2016 iki 2024 metų iš vienos bendrovės vyras galėjo pasisavinti per 36 tūkstančius eurų. Iš kitos bendrovės, įtariama, galėjo pasisavinti apie 18 tūkstančių grynųjų pinigų ir beveik 1,6 milijoną eurų iš banko sąskaitų“, – sakė M. Zdanauskaitė.
Naujas įstatymas
Tiesa, ar ėjo į įstaigas gyvai, ar lošė internetu, FNTT neatskleidžia. Pasak Lošimų priežiūros tarnybos specialisto, su tokiais lošėjais tenka susidurti dažnai.
„Tai yra prieinamumas – dėl to, kad „aš galiu“. Tokiu būdu bando tariamai pasiskolinti pinigus, juos investuoti, nesėkmingai, aišku, į lošimą, atsilošti ir viską tyliai grąžinti atgal, bet jo elgesys yra neteisingas“, – pasakojo Lošimų priežiūros tarnybos specialistas, psichologas Olegas Mackevičius.
Nuo šių metų lapkričio įsigalios naujas nurodymas lošimo bendrovėms – įmonės bus įpareigotos stebėti lošėjų veiklą ir, jeigu bus ženklų, kad tas lošimas tampa probleminis, į jį reaguoti ir įspėti patį lošėją. Vis dėlto, pasak psichologo, patys lošėjai taip pat turi imtis veiksmų.
„Netikėtai lošia po 10 eurų – tai yra šuolis – ir padidėja iki 1000 eurų statymo, tas irgi gali kelti klausimų. Jie patys save retai susistabdo, tai toks bendrovių įsitraukimas padeda žmogui truputį sąmoningiau pasižiūrėti į savo lošimą“, – sakė O. Mackevičius.
Vyro likimą spręs teismas
Už labai didelės vertės svetimo turto pasisavinimą teismas gali skirti griežčiausią bausmę – kalėjimą iki aštuonerių metų. Pasak teisininkės, bausmė kaltinamajam galėtų mažėti tokiu atveju, jeigu jam medicinos ekspertai nustatytų priklausomybę lošimams. Tačiau teisininkė pabrėžia, kad teismų praktika – įvairi.
„Labai svarbu atskirti lošimus ir tiesiog žmogaus valinį pasirinkimą lošti ir priklausomybę azartiniams lošimams. Asmuo, jeigu savo noru eina lošti, geba valdyti savo veiksmus ir sąmoningai pasirenka lošti, tai tokiais atvejais netgi atsakomybė galėtų būti ir sunkinama“, – komentavo „Sorainen“ teisininkė Ugnė Nasvytė.
Tyrimui vadovavusio prokuroro sprendimu, šiuo metu apribotas kaltinamojo turtas, kurio vertė siekia beveik 100 tūkstančių eurų. Vyro likimą spręs teismas.
Daugiau apie tai sužinokite aukščiau esančiame vaizdo įraše.
VISAS TV3 ŽINIAS ŽIŪRĖKITE ČIA:
