Bylos duomenimis, moteris, vairuodama „Toyota Prius“, pažeidė kelių eismo taisykles, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.
Ji 2022 m. gruodžio 22 d., apie 12.40 val., Vilniuje, vairuojamu automobiliu „Toyota Prius“, vienintele savo judėjimo krypties Gedimino prospekto kelio eismo juosta nuo Šventaragio gatvės pusės privažiavo prie sankirtos su Vilniaus gatve.
Stabtelėjusi prie pėsčiųjų perėjos, moteris dėl neatsargumo nuspaudė akseleratoriaus pedalą, dėl ko į priekį pajudėjęs automobilis priekine dalimi kliudė pėsčiąją R. L., kuriai dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.
Išsigando pyptelėjimo
Kaltinamoji Jovita K. apklausiama teisme savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2022 m. gruodžio 22 d., apie pietus, ji važiavo Gedimino prospektu ir priartėjo prie vienos iš nereguliuojamų pėsčiųjų perėjų.
Artėdama prie perėjos sumažino greitį, o pastebėjusi prie perėjos stovinčią moterį – sustojo ją praleisti. Staiga, jai stovint prieš perėją, už jos automobilio galinės dalies buvusio automobilio vairuotojas labai garsiai „supypsėjo“.
Ji išsigandusi nevalingai krūptelėjo ir ranka netyčia užkabino rankenėlę, kuria valdomi automobilio pedalai. Dėl ligos specifikos ji vairuoja automobilį su rankiniu valdymu.
Pagal specialiuosius reikalavimus, rankinis automobilio prietaisas tvirtinamas prie vairo. Kadangi jai stovint prieš perėją jos rankos buvo ant vairo, todėl, nuo garsinio signalo krūptelėjus, rankos netyčia užkabino minėto prietaiso rankeną.
Paspaudus šią rankeną, automobilis pradėjo riedėti į priekį ir kliudė į kelią perėjoje įžengusią moterį. Moteris nuo smūgio nenugriuvo, tačiau susilenkė ir susiėmė už kojos. Kol jai pavyko išlipti iš automobilio, praeiviai padėjo moteriai atsisėsti ant suoliuko.
Jai pasiteiravus moters, ar viskas gerai, pastaroji nurodė, kad skauda koją. Tada ji apie įvykį pranešė Bendrajam pagalbos centrui ir iškvietė greitąją medicinos pagalbą, kiti žmonės padėjo nukentėjusiajai atsisėsti ant akmens.
Atvykę policijos pareigūnai tikrino jos blaivumą, nustatė, kad ji blaivi. Matė, kad atvykę medikai bendravo su nukentėjusiąja. Pripažįsta, kad nors ir netyčia, bet pažeidė KET reikalavimus.
Jeigu posėdyje būtų nukentėjusioji, norėtų jos atsiprašyti, paklausti, kokia jos sveikata šiuo metu, palinkėti pasveikti.
Pretenzijų neturi
Nukentėjusioji R. L. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. gruodžio 22 d., apie 12.40 val., Vilniuje, papietavusi Vilniaus gatvėje, ji norėjo pasiekti „Vinco Kudirkos“ stotelę.
Ties Vilniaus gatvės – Gedimino prospekto sankirta įrengta nereguliuojama pėsčiųjų perėja jai reikėjo kirsti prospekto kelio važiuojamąją dalį. Einant perėja per kelią, jau įpusėjus, ji matė prieš perėją stovint kažkokį automobilį.
Tęsiant ėjimą ji pajuto stiprų smūgį į koją. Nors nuo smūgio nenugriuvo, tačiau toliau eiti nebegalėjo. Kurį laiką stovėjo susiėmusi už kojos. Po to prie jos priėję du jauni vyrai suėmė ją už parankių ir nunešė iki vietos, kurioje buvo galima prisėsti.
Kai ji jau sėdėjo, prie jos priėjo ją kliudžiusio automobilio vairuotoja. Pastaroji buvo labai susijaudinusi, atsiprašinėjo. Vairuotoja paaiškino, kad vairuojamu automobiliu ji pradėjo važiuoti, nes jai iš galo pradėjo „pypsėti“ kažkokio automobilio vairuotojas.
Ji mano, kad pati vairuotoja iškvietė policiją ir greitąją medicinos pagalbą. Atvykusi policija užfiksavo įvykį, nustatė, kad ji blaivi. Medikų buvo išvežta į ligoninę tolimesnei apžiūrai, jai ligoninėje diagnozavo dešinės kojos medialinio kolateralinio raiščių dalinį plyšimą.
Po pirminės pagalbos ji buvo paleista į namus gydytis ambulatoriškai. Kitą dieną kreipėsi į savo šeimos gydytoją, buvo nusiųsta pas gydytoją ortopedą traumatologą. Pastarasis nustatė 3-io laipsnio dešinės kojos medialinio kolateralinio raiščio plyšimą.
Nukentėjusioji R. L. papildomai apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dėl eismo įvykio metu patirtos žalos kreipėsi į įvykio kaltininkės draudimo bendrovę. Draudimo bendrovės atstovai jai jau išmokėjo 2,1 tūkst. eurų dydžio sumą neturtinei žalai atlyginti ir 167 eurų dydžio kompensaciją už gydymo išlaidas.
Taip pat draudimas jai toliau moka už kineziterapeuto paslaugas. Dėl įvykio metu patirto sužalojimo nedarbingumo neėmė, nes turėjo galimybę dirbti nuotoliniu būdu. Dėl minėtos priežasties nuostolių dėl darbo užmokesčio nepatyrė. Jai užtenka draudimo išmokos, todėl įtariamajai jokių pretenzijų dėl turtinės ar neturtinės žalos neturi.
Teismo bausmė
Teismas nusprendė Jovitą K. pripažinti kalta dėl eismo įvykio ir paskirti jai 3 tūkst. eurų dydžio baudą. Čia pat dėl kaltės pripažinimo ją sumažinant trečdaliu – iki 2 tūkst. eurų.
Paaiškėjo, kad kaltinamoji neseniai sulaukė lygtinės bausmės. Todėl dabar jos buvo subendrintos ir Jovitai K. paskirta 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo ir 2 tūkst. eurų dydžio bausmės.
Bet teismas nusprendė, kad ir šįkart bausmės vykdymas gali būti atidėtas. Tas padaryta 2 metams.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
