O policijos pareigūnai tvirtina, kad tokių incidentų šiemet užfiksavo apie keturiasdešimt, tik nebūtinai jie visi baigiasi baudomis.
Daugiau apie tai – TV3 žiniose.
Nežymias kaimynės šuns įkandimo vietas rodo vilnietė Jolanta. Ir pasakoja, kas nutiko išvedus pavedžioti savo keturkojį. Pasak moters, ji pastebėjo, kad iš priekio atbėga palaidas belgų aviganis, moteris savo keturkojį čiupo ant rankų.
„Ji atėjo iš tos pusės, o aš staigiai pasukau į dešinę. Ir nepaėjus penkių žingsnių buvo puolimas. Jis buvo palaidas be antsnukio, be nieko. Ir aš neatsilaikiau, ir jis pargriovė mane. Taip atsitiko, kad aš neatsilaikiau, griuvau ant savo šuns, jis buvo po manim. Ir jis mane kando visur. Klykiau kiek galėjau, sekmadienio rytas. Ji nieko nedarė, net nešaukė jo“, – prisimena nukentėjusioji Jolanta Jakučiūnienė.
Dabar moteris sako – po įvykio praėjo jau kone pusmetis, o ji jaučia įkandimo pasekmes.
„Ypač akies. Ir niekada tai neatsistatys. Kai jis mane partrenkė, aš griuvau ant dešinės pusės, man pažeidė akies tinklainę“, – sako moteris.
Ir ranka dar nesugijo, kaip aiškina Jolanta – buvo pažeistas nervas. Po incidento šuns šeimininkė įrodinėja esą jos tuo metu globotas belgų aviganis Artis kaimynės nekandžiojo, tik išgąsdino, o moteris esą išsigalvoja.
„Su pavadėliu. Aš jau vedžiau namo, ji išvedė iš namų. Mes nebuvom susispykusios su ja. Mūsų normalūs santykiai buvo. Pasakiau jai: „O sveika. Jie neatsisuko. Sakau vis tiek jai „labas“. O ji ėjo su savo šuniu. Ir jis žaismingas toks. Jis man ištrūko iš pavadėlio“, – kalba šuns šeimininkė Aušrinė.
Ir esą, kaip aiškina, kaimynė labai keistai elgėsi.
„Ji griebė tą savo šunį, ji gulėsi ant to šuns ir jį neva gelbėjo, nors nebuvo ten nuo ko gelbėti. Mano šuo gal pagalvojo, kad ji skriaudžia jį, todėl, kad griuvo ant to šuns“, – teigia Aušrinė.
Šuo grįžo į globos namus
Bet belgų aviganio Arčio šeimininkė visgi baudos neišvengė, ji moteriai skirta už tai, kad šunį vedžiojo be antsnukio. Ir ne tik tai – kaimynę užpuolęs šuo grįžo iš ten, iš kur buvo paimtas – į Vilniaus gyvūnų globos namus. Kodėl – šeimininkė nutyli.
Vilniaus gyvūnų globos namų atstovai paaiškina – šuo grįžo, nes tuo metu užpuolė dar vieną žmogų. Nors moteris pasiėmusi jį globoti, tikrai bandė jaukintis, neva tarėsi su kinologais, gyvūnų žinovais.
„Tai vienas iš tų šunų, tarnybinių šunų veislių, jis pakankamai didelis, pakankamai sunkus, ir su juo tvarkytis reikia. Labai galimas daiktas, kad ankstesni šeimininkai galėjo būti padarę kažkokių traumuojančių patirčių“, – komentuoja „Grindos“ atstovas Egidijus Steponavičius.
O policija po incidento paaiškina, kodėl nepradėjo ikiteisminio tyrimo.
„Viskas priklauso nuo sveikatos sutrikdymo masto. Jeigu padarytas nesunkus sveikatos sužalojimas, tai pradedamas ikiteisminis tyrimas. Jeigu žmogus tiesiog išsigando ir, galbūt, buvo drabužiai suplėšyti, galima spręsti dėl administracinio nusižengimo teisenos pradėjimo“, – tikina Vilniaus policijos atstovas Jevgenijus Liepis.
Nieko nedarančių šunų nebūna
Tokių istorijų vien Vilniuje šiemet – trisdešimt septynios. Ir tik dėl vieno atvejo policija pradėjo ikiteisminį tyrimą.
„Skirtingi pranešimai, be abejo, yra tokių, kad bėgioja tiesiog palaidas šuo, bet yra susiję su tam tikru saugumo jausmu, žmogus tuo metu jautėsi nesaugiai dėl šuns buvimo šalia“, – sako Vilniaus policijos atstovas.
Pernai pareigūnai fiksavo trisdešimt keturis tokius pranešimus – trimis mažiau nei šiemet. Bene skaudžiausias įvykis nutiko birželį Kėdainių rajone, šuo stipriai sukandžiojo dvidmetį. Kiek Lietuvoje šunų sukandžiotų ar išgąsdintų žmonių – pareigūnai statistikos neturi. O štai kinologai sako, kad gelbėtis nuo įpykusio keturkojo turime ir patys išmokti.
„Jeigu jūs matote, kad į jus bėga agresyvus šuo, jūs tiesiog judate, jeigu matote, kad jis agresyviai nusiteikęs lojantis bėga, reikia vėlgi judėti. Tačiau paimti bet kokį daiktą, kurį turite. Aš turiu tokią štai rankinę, aš ją nusiimsiu ir laikysiu tarpo savęs ir atbėgančio šuns. Šuo bėga iš ten, aš ramiai einu laikydamas šitą daiktą. Ne mojuodamas, o ramiai nusiėmęs ir laikydamas“, – aiškina kinologas Artūras Zaleckas.
Svarbiausia, nuo agresyvaus šuns nebėgti, ir nesimosuoti rankomis. Ir dar svarbiau, nepulti gyvūno kalbinti, glostyti. Esą nieko nedarančių šunų, kaip juokauja kinologas, nebūna. Net ir ramiausiam keturkojui kartais gali baigtis kantrybė.
Daugiau apie tai sužinokite vaizdo reprtaže, esančiame straipsno viršuje.