Vilnietė Aurelija pabandė surasti arčiausiai jos esančias slėptuves, tačiau paieškos nebuvo itin vaisingos.
„Aš dviejų mažamečių vaikų mama, mano pareiga – pasirūpinti jų saugumu. Ir šiaip, kovoti patogiau, kai civiliai patys savimi pasirūpina, o vaikai po kojomis – nesimaišo. Kaip rekomenduoja oficialusis lt72.lt, susiruošiau atsinaujinti šeimos planą. „Išvykimo kuprinę“ turiu, reikia išaiškinti, kur su ja eiti.
Išėjau popietę pabėgiot, tuo pačiu patikrinti apylinkėse esančias slėptuves. Jos sužymėtos mėlynais trikampiais oranžiniam fone, buvo gana garsiai aptarinėjamos prieš kurį laiką.
Laikas pasitikrinti – kokios sąlygos, kiek žmonių jose telpa. Galbūt protinga pradėti koordinuotis Senamiesčio bendrijoje, kur ir kas eina, kad sumaišties nebūtų, paskirti koordinatorius. Apie kokius čiužinius pagalvoti, kaukes, baterijas, vandens atsargas, žaislų vaikams ir pan.
Artimiausia ženklu pažymėta „slėptuvė“ – gretimoje laiptinėje. Patogu. Deja, ten buvusios patalpos seniai privatizuotos, įrengtas pabėgimų kambarys.
Kitas sąraše nurodytas punktas – vaikų darželis, darbuotojos labai nustebo išgirdusios, kad jų patalpose galėtų kas nors būti. Trečia sąraše ir ženklu pažymėta vieta – seniau buvusi Nemunėlio mokykla, dabar – avarinis pastatas. Vienoje pusėje – bomžai įsikūrę, čiužinius susinešę (čia gal ir privalumas).
Pastate įsikūrę menininkai labai nustebo išgirdę, kad čia galėtų būti kokia nors susibūrimo ar slėpimosi vieta. Gerokai pasimalusi po Senamiestį supratau, kad susikrovus tas „išgyvenimo kuprines“ nelabai kur būtų eiti“, – savo įspūdžiais socialiniame tinkle dalijosi moteris.
Vieta iš sąrašo išbraukta, bet trikampis vis dar kabo
Aurelija naujienų portalui tv3.lt pasakojo, kad apie kolektyvinės apsaugos statinius, esančius arčiausiai jos gyvenamosios vietos, susižinojo tiek iš internete skelbto sąrašo, tiek gyvai aplankiusi pastatus, virš kurių įėjimo kabo mėlyno trikampio oranžiniame fone ženklas.
Pasak jos, nemažoje dalyje statinių šį ženklą jau reikėtų nukabinti
„Reikia neklaidinti žmonių, nes ten tų vietų nebėra“, – tikino pašnekovė.
Aurelija teigia, kad po kurio laiko kolektyvinės apsaugos statinių sąrašas atnaujintas, dalies vietų, į kurias nelaimės atveju galėtų rinktis gyventojai, nebėra.
„Tame sąraše tų vietų nebėra, kas yra gerai, aš džiaugiuosi dėl to. Bet tie trikampiai vis dar kabo“, – kalbėjo Aurelija.
Nėra instrukcijos karo atveju
Aurelija teigė, kad viešojoje erdvėje galima aiškiai rasti instrukciją, ką daryti atominės elektrinės katastrofos atveju.
„Mes žinome visi, kad Vilnius yra toliau [nuo Astravo atominės elektrinės], evakuacija nebūtų organizuojama, bet yra visos rekomendacijos, viskas aišku. Karo atveju tokių rekomendacijų nėra. Kitas dalykas, man pačiai žmoniškai suprantama, kad slėptis darželio sporto salėje bombardavimo metu niekuo nepadėtų“, – teigė ji.
Išeitis – požeminės stovėjimo aikštelės?
Aurelija svarstė, kad vietų, kur gyventojai galėtų slėptis yra, tik jas reikėtų tinkamai paruošti.
„Mes Lietuvoje turime daug tų požeminių parkingų bendrojo naudojimo patalpose. Ką, pavyzdžiui, estai daro, jie jau turi sąrašą tokių vietų ir dėliojasi planus su patalpų savininkais. Aš tikiuosi, kad taip nenutiks, bet pas mus galėtų atsitikti taip, kad į „Panoramos“ aikštelę veržiasi būrys žmonių, o jie neturi jokio plano, kaip su tuo tvarkytis“, – kalbėjo pašnekovė.
„Aš manau, kad mums paniškai imti statyti bunkerius prasmės nėra. Yra labai gerai, kad yra visi darželiai, kur audros atveju žmonės gali ateiti pabūti, mes turime planą, ką daryti, jeigu būtų koks incidentas su Astravu.
O karo atveju mes plano neturime, nors turime vietų su nuostabiais rūsiais, saugiomis stovėjimo aikštelėmis, visas požeminis Vilnius. Tiesiog reikia tą planą pasidaryti. Gal nėra tos panikos viską daryti dabar, bet mes jį turime turėti su tokiais kaimynais“, – įsitikinusi Aurelija.
Pati Aurelija jau turi planą, kur vyktų nelaimės atveju.
„Susiradau draugę, kuri gyvena netoliese ir turi namą su tvirta stovėjimo aikštele“, – teigė ji.
Informacijos yra daug, slėptuvę galite įsirengti ir savo rūsyje
Vidaus reikalų viceministras Vitalijus Dmitrijevas sutiko, kad slėptuvių klausimas šiuo metu tapo labai aktualus.
„Aš tikiuosi, kad ruoštis mes pradėjome gerokai anksčiau ir informacijos yra“, – naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo V. Dmitrijevas.
Pasak jo, svetainė lt72.lt yra nuolat atnaujinama, yra interaktyvus žemėlapis, kuriame galima pamatyti, kokie kolektyvinės apsaugos statiniai yra artimiausi.
„Žinoma, čia kartu yra reikalinga diskusija, ar kolektyvinės apsaugos statinys yra tinkamas karo atveju, oro pavojaus atveju. Taip, yra įvairių pamąstymų, kaip tai galima patobulinti. Šiai dienai tą ir darome, atsižvelgiame ir į gyventojų nuomonę“, – teigė viceministras.
V. Dmitrijevas tikino, kad VRM šiuo metu imasi kolektyvinės saugos statinių inventorizacijos. Ieškoma tų statinių, kurie turi rūsius. Pasak viceministro, bus įvertinta, kiek šios patalpos šiuo metu yra tinkamos būti slėptuve, kiek tam reikia papildomų investicijų.
„Suinventorizuoti kolektyvinės saugos statinius, kurie yra labiausiai tinkami ir juos atitinkamai atžymėti tame pačiame interaktyviame žemėlapyje, kad būtų pažymėta, kad būtent tas statinys yra labiau tinkamas oro pavojaus atveju“, – kalbėjo viceministras.
Jis negalėjo atskleisti, kiek šiuo metu galėtų sutalpinti tokie statiniai.
„Mes tai galėsime padaryti artimiausiu metu, bet tikrai ne dabar“, – teigė V. Dmitrijevas.
Bilotaitė: priedangą rastų visi Lietuvos gyventojai
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) duomenimis, Lietuvoje yra 1903 kolektyvinės priedangos statiniai, juose galėtų tilpti daugiau kaip 1,2 mln. žmonių – 40 proc. Lietuvos gyventojų. Už šių statinių būklę atsakingos savivaldybės.
„Esame susirinkę informaciją iš registrų centro apie Lietuvoje esančius rūsius, požemines aikšteles, cokolinius aukštus. Ir mūsų turima informacija sako, kad šiuose objektuose tikrai galėtų rasti priedangą visi Lietuvos gyventojai.
Tai toks teorinis paskaičiavimas ir modelis, todėl mes ir prašėme savivaldybių įsivertinti pačius objektus, jų situaciją, būklę ir, esant reikalui, imtis tam tikrų veiksmų, kad tos patalpos būtų pritaikytos“, – šią savaitę spaudos konferencijos metu kalbėjo vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
PAGD direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Kanapickas teigė, kad departamentui šiuo metu aktualiausias uždavinys inventorizuoti kolektyvinės apsaugos statinių plotus, jų būklę ir apie tai informuoti visuomenę.
„Tikimės šią savaitę tą darbą atlikti, o artimiausiu metu informuoti visuomenę“, – sakė M. Kanapinskas.
Anot ministrės, visoms savivaldybėms yra rekomenduojama pasirūpinti saugiomis darbo vietomis sprendimų priėmėjams. A. Bilotaitės teigimu, šiuo metu tik 19 Lietuvos savivaldybių, kurios yra Astravo atominės elektrinės pavojaus zonoje, galioja toks reikalavimas.
„Rekomendavome, kad visos savivaldybės turėtų tiek įsivertinti, tiek susidėlioti algoritmus, tiek vietas, kur jie dirbtų esant atitinkamai situacijai“, – pasakojo A. Bilotaitė.
Kaip teigė ji, pagal dabar galiojančius teisės aktus, kiekvienoje savivaldybėje kolektyvinės apsaugos statiniuose priedangą turi rasti bent 10 proc. savivaldybės gyventojų, neskaičiuojant vaikų ir neįgaliųjų.
Vilniuje slėptuvių nėra
Kiek anksčiau naujienų portalui tv3.lt Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorės pavaduotojas Adomas Bužinskas sakė, kad slėptuvių sostinėje šiuo metu nėra. Visgi jis patikino, kad nelaimės atveju saugumą užtikrintomis vietomis rūpinamasi iš anksto.
„Esame saugūs ir mūsų situacija, saugumo prasme, yra užtikrinta. Astravo atominės elektrinės avarijos atveju Vilnius nepatektų į evakuacijos zoną. Tokiu atveju yra saugiausia sekti naujienas ir sėdėti namuose užsidarius langus. Jeigu įvyksta didesnė stichinė nelaimė, yra kolektyvinio saugumo vietos, kurios yra pažymėtos“, – pasakojo jis.
Nuo nelaimių galinčios apsaugoti vietos yra pažymėtos skiriamuoju specialiuoju ženklu – mėlynu trikampiu oranžiniame fone.
„Tas vietas esame numatę, bet jos pagrindinė funkcija nėra slėptuvės, skirtos nuo kažko pasislėpti, jos yra daugiau skirtos susitelkti ir gauti savo poreikius užtikrinančias paslaugas“, – paaiškina A. Bužinskas.
Kiek tokių vietų sostinėje šiai dienai yra ir kiek jos iš viso galėtų talpinti žmonių, A. Bužinskas skaičiais neįvardija.
„Gali jų [vietų] būti ir darželiuose, ir mokyklose, gali būti ir požeminiuose garažuose. <…> Pagal civilinės saugos planus, jos turi savo išskirtą funkciją, tai jos yra tam skaičiuojamos, kad esant poreikiui, tilptų jų ten, kiek reikia“, – paaiškino jis.
Anot A. Bužinsko, tokios vietos sostinėje plačiau paplitusios tam, kad nelaimės atveju gyventojams neužtruktų jų ieškoti ir kad jose būtų proporcingas skaičius asmenų.
Šimonytė siūlo nekelti panikos
Premjerė Ingrida Šimonytė praėjusią savaitę teigė, kad „nereikia provokuoti diskusijos“ ir kalbėti apie civilinę saugą bei slaptavietes nuo bombų Lietuvoje. Grėsmės, pasak jos, nėra, todėl kalbėti apie tai neverta, nors priedangos pastatų Lietuvoje ir stinga.
Premjerė aiškino, kad situacija Lietuvoje saugi, šalis yra ginama NATO, todėl gyventojams rūpintis ir ieškoti priedangų ir bunkerių nereiktų, tai esą gali kelti nereikalingą nerimą.
„Lietuva yra NATO valstybė, labai prašyčiau neprovokuoti diskusijos ten, kur galima kelti tik visuomenės nerimą be būtino reikalo.
Tikrai dabar vyksta nemažai dalykų, pildant informacijos paveikslą žmonėms, ką jie turi žinoti tam tikromis aplinkybėmis. Nes pavojai gali būti įvairūs. Nežinau, ar daug žmonių žino, kas buvo rekomenduojama daryti, tarkime, įvykus kažkokiam incidentui Astravo atominėje elektrinėje“, – sakė ministrė pirmininkė.
Tiesa, premjerė pažadėjo, kad Vyriausybė daugiau komunikuos apie civilinę saugą ir kitus nerimą keliančius dalykus. Lietuvoje, matydami bombardavimus Ukrainoje, žmonės sunerimo ir ėmė ieškoti informacijos apie bombų priedangas, bunkerius, bet jos stinga, o priedangos vietų – nėra.
„Tai man atrodo, kad yra daug rekomendacijų, kurios jau dabar pateiktos. Ir civilinės saugos informacijos šaltinių yra nemažai, ji bus dar pildoma, kad žmonės būtų atsakyta į daugiau klausimų.
Bet labai prašau, nežinau, kodėl reikia pirkti tiek daug druskos. Bet maisto užteks, visais kitais dalykais Vyriausybė yra nusiteikusi pasirūpinti. O žmonėms reikia pasirūpinti tuo, kuo rekomenduoja pasirūpinti civilinės saugos specialistai“, – sakė I. Šimonytė.
Skirti laikinam prieglobsčiui
Kolektyvinės apsaugos statiniai yra skirti laikinam gyventojų prieglobsčiui. Šie pastatai pažymėti specialiuoju ženklu – lygiakraštis mėlynas trikampis oranžinio fono kvadrate, apibrėžtame mėlynos spalvos rėmeliu.
Įprastomis gyvenimo sąlygomis minimi statiniai naudojami įvairiems visuomenės poreikiams, o ekstremaliųjų situacijų metu juos galima pritaikyti gyventojams apsaugoti nuo atsiradusių gyvybei ar sveikatai pavojingų veiksnių.
Dažniausiai tokie statiniai yra mokyklos, gimnazijos, kultūros, sporto centrai. Kiekviena savivaldybė rūpinasi savivaldybėje gyvenančių ir esančių žmonių apsauga ir iš anksto numato kolektyvinei apsaugai skirtus statinius.
Lankstinuką apie kolektyvinės apsaugos statinius rasite čia.
Svarbu visiems: kaip pasirengti nelaimėms
Skaudūs įvykiai Ukrainoje verčia nerimauti ir mūsų šalies gyventojus. Todėl Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas primena, kad išsamią informaciją, kaip pasirengti galimoms nelaimėms galima rasti Lietuvos pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms interneto svetainėje LT72 – https://www.lt72.lt/
„Šiuo metu esame įaudrinti skaudžių įvykių Ukrainoje, todėl svarbiausia, ką dabar, užuot nerimavę, turėtume padaryti, tai pasirengti galimoms nelaimėms. Iš tiesų, žinojimas saugo. Kuo geriau pasiruošime, tuo mažiau nerimausime ir būsime saugesni“, – sako Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Civilinės saugos skyriaus viršininkas Donatas Gurevičius.
Pasak jo, civilinės saugos specialistai pataria visada iš anksto pasirengti netikėtoms situacijoms ir aptarti jas su šeima, kaip elgtumėtės vienoje ar kitoje situacijoje.
Atsižvelgdami į savo poreikius įvertinkite, ką turite ir ko dar gali prireikti, taip pat numatykite, ar nelaimės atveju liktumėte namuose ar ieškotumėte kitos – saugesnės priebėgos.
Pasitarkite, kur susitiksite su šeimos nariais, jeigu, nutikus nelaimei, visi būsite skirtingose vietose. Užsirašykite susitikimo vietų adresus ir artimų žmonių telefonų numerius.
„Kad nelaimės metu nereikėtų gaišti laiko, turėkite iš anksto sudėtus visus reikalingus daiktus. Paprastai daugelį jų turime, tik svarbu juos sudėti į vieną vietą. Jų gali prireikti ne tik skubiai evakuojantis, bet ir tuo atveju, jeigu esate numatę likti namuose, – pataria D. Gurevičius. – Visi žinome, kad net ir po stipraus vėjo ar audros, nutrūkus elektros tiekimui, turimos negendančio maisto atsargos, vanduo, svarbiausi daiktai padeda išgyventi, kol laukiame pagalbos. Iš anksto įvertinkite savo ir artimųjų poreikius, papildykite, jei manote, kad ko trūksta. Nepamirškite papildomų šviesos šaltinių, elementų, mobiliųjų telefonų kroviklių, medikamentų, dokumentų.“
Svarbiausius daiktus patariama laikyti supakuotus, kad galėtumėte juos greitai paimti. Kur jie namuose yra laikomi, turi žinoti ir kiti šeimos nariai.
Informaciją apie svarbiausius, išvykimo krepšyje laikomus daiktus, rasite https://www.lt72.lt/?page_id=3048
Informacija apie svarbiausius maisto produktus, kurie pravers bet kokios nelaimės atveju – https://www.lt72.lt/?page_id=2052
Jei nežinote, ar gausite perspėjimo pranešimus – pasitikrinkite, ar savo mobiliuosiuose telefonuose esate įsidiegę šią funkciją. Kaip ją aktyvuoti telefone, rasite https://www.lt72.lt/?page_id=1969
Kaip elgtis ekstremalioje situacijoje galite rasti ir „Talentator“ sukurtoje interaktyvioje atmintinėje, kuriomis dalinasi Vilniaus ugdymo įstaigos.
