„Yra trys įmonės po vienu pavadinimu, tai UAB „Ecso“, jie iš esmės perdirba panaudotą plastiką. Specialistai atsekė, iš kurio šaltinio tos nuotekos teka. Patikrinus būtent prie tos įmonės nuotekų šulinį, jų nuotekose buvo rasta labai panašių drožlių, kokios ir buvo atitekėjusios į Vilniaus nuotekų valyklą. Laboratoriniais tyrimais nustatysime, ar tai – tos pačios atliekos“, – sakė V. Benkunskas.
Anot vicemero, šalinti tokias atliekas su nuotekomis draudžia Atliekų tvarkymo reglamentas, todėl jis sako dar pirmadienį kreipęsis į prokurorus, prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl pažeidimų ir gamtos teršimo.
Bendrovės atstovai kol kas situacijos nekomentuoja ir žada tai padaryti raštu vėliau.
Savo tinklalapyje įmonė nurodo tvarkanti perdirbimui paruoštą plastiką.
Vicemeras tvirtino, kad minėtoje vietoje nuotekos į valymo įrenginius patenka tik iš „Ecso“ – įmonės atstovai pirmadienį įsileido Aplinkos apsaugos departamento atstovus.
Departamento Vilniaus aplinkos kokybės kontrolės skyriaus vedėjas Žilvinas Lefikas BNS teigė, kad aplinkosaugininkai, pirmadienį apžiūrėję teritoriją, konkrečiai nenustatė, kad smulkintas plastikas iš šios įmonės būtų patekęs į miesto nuotekų valymo įrenginius.
„Ta įmonė, kurią apžiūrėjome – yra galimybės iš jos patekti toms gamybinėms atliekoms į nuotekas. Bet mes konkretaus fakto, kad patenka, nenustatėme. Priimtas sprendimas atlikti įmonės neplaninį patikrinimą dėl galimo plastiko patekimo“, – BNS sakė Ž. Lefikas.
Anot jo, įmonės atstovai bendravo geranoriškai, pažadėjo pateikti visus įrenginių brėžinius. Įprastai toks patikrinimas atliekamas per 20 darbo dienų, terminas gali būti pratęstas dar 20-čiai dienų.
„Vilniaus vandenys“ nurodo, kad Vilniaus nuotekų valyklos priėmimo kameroje visos nuotekos prateka pro stambesnes ir smulkesnes grotas, kur sulaikomi nešmenys, vėliau sugaudomas smėlis.
Pirmiausia sistemoje surenkamas dumblas – sunkiosios medžiagos, taip pat į paviršių iškylantys riebalai ir kitos panašios medžiagos, lengvesnės už nuotekas.
Mechaniškai išvalytos nuotekos toliau valomos biologinio valymo įrenginiuose ir galiausiai iki 99 proc. išvalytos išleidžiamos į Neries upę.
V. Benkunsko teigimu, nepaisant to, prieš keturis dešimtmečius įrengtos valyklos sistemos nėra pritaikytos išvalyti plastikui, ruošiamasi jas atnaujinti.
„Laikinas bonines pertvaras įmonė instaliavo. Bet tam, kad tokie dalykai nepasikartotų sistemiškai, reikalinga rekonstrukcija“, – tikino jis.
Savivaldybei trejus metus nepavyksta įvykdyti viešųjų pirkimų konkurso, pastarasis bandymas vyko rugsėjo mėnesį. Valymo įrenginių rekonstrukcijai skiriama apie 30 mln. eurų Europos Sąjungos lėšų.
Tyrimas pradėtas po to, kai sekmadienį visuomeninė organizacija „Lašišos dienoraštis“ paskelbė vaizdo įrašą, kuriame matyti, kaip prie „Vilniaus vandenų“ išleistuvo iš vandens ištraukiami plastiko gabaliukai.
