Susitikime dalyvavo Rusų kultūros centro steigėjai žurnalistė Nina Mackevič ir filologas Pavelas Lavrinecas, Lietuvos rusakalbės inteligentijos viešo pareiškimo prieš Rusijos agresiją Ukrainoje autoriai, visuomenininkas Viktoras Voroncovas.
Čmilytė: svarbu užkardyti nepakantumo rusakalbiams pavyzdžius
Susitikimo su rusakalbių bendruomene metu buvo aptarti du pagrindiniai klausimai: dėmesys mokykloms ir visuomenines iniciatyvas koordinuojančių bendruomenių, žinomų žmonių įsitraukimas.
„Labai svarbu, kad mes būtume vieningi, išliktume vieningi, kad mūsų bendrapiliečiai, visiškai nesvarbu, kokios kilmės jie būtų, kokia kalba jie kalba, kad jaustųsi patogiai, komfortiškai Lietuvoje – tam yra visi mūsų veiksmai nukreipti. Šios dienos susitikimo tikslas ir buvo aptarti, kokių dar veiksmų turėtume imtis, kad taip būtų“, – pirmadienį sakė V. Čmilytės-Nielsen.
Su rusakalbių teisių atstovais, pasak Seimo pirmininkės, buvo aptartas ir informacijos poreikis rusų kalba. Jiems įgyvendinti labai svarbus parlamentarų Seime ir įvairių bendruomenės lyderių dėmesys.
„Ir žinoma, atvykstančių pabėgėlių, kurie čia apsigyvena [įsitraukimas], kurie pamato, kad Lietuvoje yra gera gyventi. Tai yra mūsų visų bendras tikslas“, – pabrėžė ji.
V. Čmilytė-Nielsen taip pat akcentavo, kad šiuo metu svarbu imtis veiksmų, kad nepakantumas rusakalbiams būtų užkardytas.
„Svarbu, kad mokyklose būtų daugiau dėmesio skiriama tam, kas dabar vyksta, kad rusakalbiai nesijaustų kaltinami dėl kraugeriškų Putino veiksmų“, – pabrėžė ji
Savo ruožtu rusakalbių bendruomenės atstovas žurnalistams dėstė, kad Lietuvoje yra daug imigrantų iš Rusijos, todėl būtina užtikrinti teisę Lietuvos rusams pilnai integruotis į Lietuvos bendruomenę.
„Situacija su bankais, kuris uždaro sąskaitas, jei pas tave rusiškas pasas, yra nepriimtina. Buvo labai atviras pokalbis ir aš manau, kad tai pirmas žingsnis link realių veiksmų, kurie leis Lietuvos rusams pilnai integruotis į Lietuvos bendruomenę“, – sakė jis.
Anot V. Čmilytės-Nielsen, tai yra Vyriausybės lygmens problemos.
„Kas susiję su studentais, su švietimo sektoriumi, artimiausiomis dienomis aptarsime su švietimo ministre“, – akcentavo ji.
Klaipėdos įvairialypių rusų bendruomenės atstovas spaudos konferencijos metu taip pat akcentavo, kad apie tautinių mažumų teises reikia kalbėti daugiau ir dažniau nei tai yra daroma dabar.
„Tautinių mažumų situacija, problematika turėtų būti aptarta viešai žymiai daugiau nei dabar. Puiku, kad mes apie tai kalbame dabar, bet galų gale mes turime suprasti, kad tautinės mažumos, Lietuvos rusakalbiai, esame Lietuvos piliečiai, Lietuvos dalis, mes nesame grėsmė valstybei, mes nesame Putino nuosavybė, nesame Rusijos federacijos dalis. Mes esame Lietuva. Nėra jokių jie ir mes“, – sakė jis.
Šalies vadovai yra pareiškę, kad neapykantos kurstymas šalyje nebus toleruojamas. Raginimus gerbti rusakalbius gyventojus anksčiau kelis kartus išsakė ir premjerė Ingrida Šimonytė.
Prezidentas Gitanas Nausėda yra pasisakęs, jog Rusijos vadovo Vladimiro Putino nusikaltimus priskirti rusakalbiams žmonėms yra „baisi klaida, kurios negalima sau leisti“.
Rusija paskelbė karą prieš Ukrainą
Rusijos pajėgos įsiveržė toli į Ukrainos teritoriją, kruvini mūšiai pasiekė Kijevo pakraščius. Iš Ukrainos jau pabėgo apie milijoną žmonių.
Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, nepaisančiam Vakarų perspėjimų, pradėjus didelio masto oro puolimą ir sausumos invaziją į Ukrainą, karo veiksmai greit pareikalavo civilių gyvybių.
Pasak Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio, tarp Rusijos ir likusios pasaulio dalies atsirado „nauja geležinė uždanga“ kaip Šaltojo karo metais.
Nors JAV paskelbė griežtų sankcijų Rusijos elitui ir bankams, Vašingtonas pabrėžė, kad amerikiečių kariai nevyks kovoti Ukrainoje. NATO paskelbė aktyvuojanti sąjungininkių gynybos planus, tačiau NATO vadovas Jensas Stoltenbergas sakė, kad Aljansas neplanuoja siųsti savo karių į Ukrainą. Visgi daugybė šalių siunčia ginklus Ukrainai, net tie, kurie žadėjo nesiųsti, tarkime Vokietija, Švedija.
