Žinoma, prasidėjęs karas Ukrainoje yra viena iš šio laikotarpio Estijos ekonomikos sunkumų priežasčių, tačiau svarbų vaidmenį čia suvaidino ir paklausos problemos jos pagrindinėse eksporto rinkose (šalis labai reikšminga dalimi priklausoma nuo eksporto į Skandinavijos šalis, kuriose įvyko šiokia tokia „staigmena“, nes net ir Švedijoje galima recesija), žaliavų importo iš Rusijos netekimas (šaliai principingai įgyvendinant Europos Sąjungos sankcijas), o dabar ir investicijų mažėjimas. Su dauguma šių problemų, akivaizdu, susidūrė ir Lietuva.
Kaip tuo metu sekėsi Latvijai? Kaip Vilnius nemėgsta savęs lyginti su Kaunu, taip Lietuva savęs – su Latvija. Jai taip pat sekasi prasčiau nei Lietuvai šio metu. Ir nėra čia ko džiaugtis. Kaip ir neseniai minėtame Baltijos kelyje, taip ir dabar mums visiems geriau, kai kartu esame stiprūs.
Grįžkime prie Estijos. Estijos ketvirtinis ekonomikos nuosmukis, prasidėjęs 2022 metų I ketvirtį, tęsėsi iki šių metų I ketvirčio. Ir tik šių metų antrame ketvirtyje fiksuojamas pirmas, po šio ilgo ekonominio „panėrimo“, ekonomikos augimas, siekiantis 0,7 procento.
Tuo pačiu metu Lietuvos ekonomika, net jei ir ne visai sklandžiai, pastaruosius du ketvirčius augo. Šių metų II ketvirtį net 3,5 proc., kas ir visos Europos Sąjungos mastu buvo labai geras rezultatas: Europos Sąjungoje II ketvirtį ekonomika augo vos 1,3 procento.
2023 metais Estijos ekonomika smuko net 3,0 proc., kai tuo tarpu Lietuvos tik 0,3 procento. Šiais metais, net jei metų pradžioje buvo tikimasi Estijos ekonomikos atsigavimo, panašu, kad ekonomika vėl trauksis, tik gal mažiau. Prognozuojamas ekonomikos susitraukimas iki 0,5 proc., kai tuo metu Lietuvos ekonomikos augimas turėtų būti teigiamas.
Kas bent šiek tiek gelbsti Estijos ekonomiką? Kol kas ekonomikos varikliu yra tapusios viešojo sektoriaus investicijos. Privačios įmonės šiemet gerų naujienų neturi ir teigia, kad ir toliau mažins investicijas, nes susiduria su didelėmis problemomis dėl vidaus ir eksporto rinkų paklausos. Taigi kol kas Estijoje „švenčia“ tik darbuotojai, kurių atlyginimai nenustoja augti ir jau prasidėjo palūkanų normų mažinimas.
Ir nors Estijos ekonomika atsidūrė tokioje situacijoje dėl daugelio priežasčių, bet kas galėtų paneigti (o ne vienas ekonomistas tai ir pabrėžė), kad jos ekonomikos augimas šiais metais buksuoja ir dėl įgyvendinamos mokesčių reformos, kurios metu PVM nuo šių metų pradžios metų padidėjo nuo 20 iki 22 proc., gyventojų pajamų ir pelno mokesčiai nuo 2025 metų didės nuo 20 iki 22 procento. Ir tai dar ne viskas. Jau siūloma nuo 2025 metų liepos mėn. didinti PVM iki 24 proc. o gyventojų pajamų mokestį – iki 24 proc. nuo 2026 metų pradžios. Įmonių pelno mokesčiui ketinama įvesti laikiną gynybos pelno mokesčio dedamąją, siekiančią 2 proc. punkto, kuri bus taikoma nuo 2026 metų pradžios iki 2028 metų pabaigos. Ir tik kitos vyriausybės spręs, ar tą gynybos dedamąją reikės palikti galioti po 2028 metų, ar vis tik naikinti.
Gal nenorėdama pakartoti Estijos likimo, Latvija nusprendė stabdyti savo mokesčių reformą, kurioje buvo siūloma didinti PVM ir gyventojų pajamų mokesčio progresyvumą.
Visi suprantame, kad Baltijos šalių biudžetams gyvybiškai reikalingos papildomos lėšos gynybos sektoriui finansuoti. Bet mūsų kaimynių pavyzdžiai daugiau nei akivaizdžiai rodo, kad nepamatuotos mokesčių reformos, kertančios per ekonomikos augimo galimybes ir iškart bloginančios vartotojų nuotaikas, pradeda skandinti visą šalies ūkį, o kartu ir BVP. Nepavargsiu kartoti, kad nuo mažesnio BVP ir gynyba gauna mažiau. O tada prasideda vėl nauja mokesčių ekvilibristika, kuri labai kenkia ir verslo, ir vartotojų pasitikėjimui. Ir spąstai užsidaro.
Ką daryti, kad į tuos spąstus mes nepakliūtume? Geopolitiniai iššūkiai mūsų regione tampa nebe iššūkiais, o nuolatine geopolitine būsena. Akivaizdu, kad į savo saugumą turime investuoti pirmiausia mes patys. Tačiau kaip niekada svarbu, kad lėšų šaltiniai tokioms investicijoms būtų gerai apgalvoti, o bet kokie pokyčiai ir reformos pamatuotos, įvertintos ir išdiskutuotos.
Dar kartą primenu, kad mokesčiai verslui nėra kažkoks maišas, iš kurio pasisemi, kada reikia. Paprastai neatsargiai įkišęs ten ranką, gali palikti didžiulę skylę dugne. Gerai, kad prieš metus to nepadarėme ir mūsų tikrai prastai parengta mokesčių reforma nugulė į stalčių. Būtent todėl sugebėjome ramiai sukurti gynybos fondą ir išmintingai jį suplanuoti. Ir būtent todėl dabar galime mokytis iš kaimynų klaidų ir saugoti kaip savo akį mūsų ekonomikos augimą.
Komentaro autorius – Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius.
