„Stojant į aukštąsias mokyklas mums yra ypatingai svarbu realus stojančiųjų pasirengimas aukštajam mokslui ir Konstitucija mus įpareigoja, kad valstybė valstybės finansuojamas studijų vietas paskirstytų pagal realų stojančiųjų pasirengimą“, – po Seimo Švietimo ir mokslo komiteto posėdžio žurnalistams trečiadienį sakė viceministrė Regina Valutytė.
Pagal Konstituciją, aukštasis mokslas prieinamas visiems pagal kiekvieno žmogaus sugebėjimus. Gerai besimokantiems piliečiams valstybinėse aukštosiose mokyklose laiduojamas nemokamas mokslas.
Opozicija kelia klausimą, ar toks siūlymas neprieštarauja Mokslo ir studijų įstatymui. Jame numatyta, kad konkursinio balo sudarymo principus ir kitus kriterijus aukštosios mokyklos skelbia kiekvienais metais iki gruodžio 1 dienos, likus ne mažiau kaip šešiems mėnesiams iki priėmimo į aukštąsias mokyklas pradžios.
„Atkreipiu dėmesį, kad Mokslo ir studijų įstatymas nieko nesako apie galimus keitimus, tai mes suprantame, kad tie keitimai gali būti, bet svarbiausia, kad sąlygų principai išliktų, tų konkursinės eilės sudarymo principai išliktų tokie patys“, – aiškina R. Valutytė.
Kaip rašė BNS, liepos pradžioje paskelbus šių metų valstybinių brandos egzaminų rezultatus, paaiškėjo, jog kiekvienam abiturientui prie kiekvieno egzamino, išskyrus lietuvių kalbos ir literatūros, rezultato pridėta po dešimt taškų.
Švietimo Raminta Popovienė teigė, kad taip nuspręsta padaryti, jog maždaug 4 tūkst. abiturientų išlaikytų valstybinį matematikos egzaminą ir galėtų stoti į aukštąsias mokyklas.
„(Šis sprendimas – BNS) turėjo iš esmės atliepti sistemos nepasirengimą įvykusiems pokyčiams, bet neturėjo tikslo iškreipti sąžiningos konkurencijos“, – teigia R. Valutytė.
Ministerija trečiadienį pasiūlė taikyti korekcijas skaičiuojant konkursinius stojimo balus.
Tiems moksleiviams, kurie be papildomai pridėtų taškų už egzaminus gavo šimtukus, nes surinko 95 ar daugiau taškų, siūloma prie konkursinio balo pridėti 10 balų.
Tiems, kurie gavo šimtukus su papildomais taškais, siūloma pridėti tiek balų, kiek liko nepanaudotų taškų.
Pavyzdžiui, jei abiturientas surinko 94 taškus, jam buvo pridėta ne dešimt taškų, o vienas, kurio trūko iki 95 taškų, jog gautų šimtuką. Likę devyni taškai pagal siūlymą virstų papildomais balais.
Abiturientams, kurie valstybiniame brandos egzamine surinko iki 85 taškų, jokių pokyčių nenumatoma, kadangi jų egzaminų vertinimai jau buvo pakoreguoti pridedant dešimt taškų.
Korekcijos nebūtų taikomos lietuvių kalbos ir literatūros bei gimtosios kalbos egzaminų rezultatams perskaičiuoti.
„Mes išlyginame sąžiningos konkurencijos sąlygas tiek, kiek tai yra įmanoma, atspindint realų stojančiųjų pasirengimą studijuoti“, – sako R. Valutytė.
Šiuo metu šis siūlymas yra pateiktas derinti su visuomene, jis bus priimtas ministrės įsakymu.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
