Kaip nurodė sveikatos apsaugos viceministrė Aušra Bilotienė-Motiejūnienė, keisis izoliuojamų asmenų apibrėžimas – ketinama nebeizoliuoti tiek žmonių, kiek anksčiau, o paliekant tik pačios didžiausios grupės izoliaciją.
„Kol kas konkrečios schemos, konkretūs sprendimai yra dėliojami, bet planuojama trumpinti izoliacijos terminą tiek kontaktiniams, tiek galbūt besimptomiams atvejams, t. y. tiems žmonėms, kuriems patvirtinta koronaviruso infekcija. Taip pat yra planuojama mažinti tų asmenų, kuriems izoliacija yra privaloma, skaičių, koncentruojantis į tuos, kurie turi pačią didžiausią riziką užsikrėsti.
Tai yra tie, kurie kartu gyvena su asmeniu, kuriam patvirtinta COVID-19 infekcija. Ir papildomos rekomendacijos, siūlymai bus numatyti ir dėl kritinių tarnybų darbuotojų ar tuos atvejus, kai kontaktas turėtas darbo vietoje“, – nurodė SAM specialistė Jurgita Pakalniškienė.
Primygtinai ragino išsitirti pajutus simptomus
A. Bilotienė-Motiejūnienė priminė, kad omikron plintant labai greitai reikia visiems būti atsakingiems ir pajutus bet kokius peršalimo simptomus izoliuotis ir, būtų geriausia, pasidaryti greitąjį testą.
„Pagal žinomus simptomus labai lengva supainioti, nes jie labai panašūs į peršalimą, į gripą – tai gali būti ir kelias dienas trunkanti temperatūra, sloga, galvos, gerklės skausmas. Ir esant tokiems simptomams norėtume atkreipti dėmesį, kad vis tik gal būtų galima įsivertinti, kokie tai yra simptomai ir pradėti nuo testo – arba važiuoti į mobilų punktą, arba (...) atlikti greitąjį antigeno testą. (...) Tai leistų žinoti, ar kreiptis į šeimos gydytoją telefonu ar kontaktiniu būdu“, – kalbėjo ji.
Viceministrė taip pat pridūrė, kad rekomenduojama kaukes keisti respiratoriais, kas turi tokią galimybę.
Dėl galimybių paso reikalingumo dar laukia atsakymų
Paklausta, ar po Sveikatos ekspertų tarybos rekomendacijų ketinama imtis kokių pokyčių dėl galimybių paso, A. Bilotienė-Motiejūnienė teigė, kad kol kas kalbama tik apie galimybių paso taikymo vaikams atidėjimą.
„Kol kas yra kalba apie vaikų galimybių pasą ir pokyčius, tai pirmoje eilėje čia svarstome galimus pasikeitimus. (...) Taip, girdėjome šitą komentarą [apie galimybių pasą] ir jis yra ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse iškeltas mokslininkų, kiek jis yra tvarus, kiek reikalingas. Ir neskubant daryti vienokių ar kitokių sprendimų, ir prieš tai esame svarstę, kalbėję su ekspertais, kad dar truputį yra trūkumas duomenų, kad būtų galima priimti sprendimą“, – komentavo ji.
Kaip nurodoma, Vyriausybė ruošiasi laikinai stabdyti galimybių paso taikymą vaikams iki 16 metų, nes siekiama jame pripažinti mokyklose atliekamus savikontrolės profilaktinius antigeno testus
Neatmeta, kad greitieji testai galėtų tikti ligai patvirtinti
Taip pat neatmetama, kad greitieji antigeno testai galėtų užimti daugiau vietos pandemijos valdyme. Visgi viceministrė akcentavo, kad kol kas turimų testavimo apimčių resursų pakanka.
„Šiuo metu mobiliuosiuose punktuose yra daugiau eilučių arba užsiregistravimo galimybių atlikti PGR testą. Šiuo metu atliekama apie 19–20 tūkst. Turime patirtį, kad galime ir iki 35 tūkst. per dieną atlikti tokių tyrimų. Taip pat yra galimybių, galvojama apie išplėtimą. (...) Bet tam, kad pajutus simptomą iškart nevykti į mobilų punktą, rekomenduojame pasidaryti ir taip turėsime tikslinę grupę, kuri turi teigiamą greitąjį antigeno testą“, – komentavo ji.
Paklausta, ar greitieji testai galėtų būti „užskaitomi“ vietoj PGR tyrimo, viceministrė to neatmetė, tačiau pažymėjo, kad reikėtų aiškumo, kokiais atvejais tai galėtų būti daroma.
„Jei šeimos nariui yra nustatytas teigiamas PGR testas, tai šeimos nariai, atlikę greitąjį testą, turi taip pat teigiamą, tai būtų galima spręsti. (...) Bet plačiai taikyti antigeno testo pagrindu sakyti, kad yra COVID-19 liga, būtų labai netikslu“, – sakė A. Bilotienė-Motiejūnienė.
Portalas tv3.lt primena, kad sveikatos ekspertai pasiūlė pripažinti tiek greituosius antigeno testus, tiek specialų antikūnų tyrimą.
2680 naujų atvejų ir 9 mirtys
Praėjusią parą nustatyta 2680 naujų COVID-19 atvejų, mirė devyni žmonės, rodo antradienį paskelbti Statistikos departamento duomenys.
Aštuoni mirusieji buvo nepaskiepyti arba paskiepyti nepilnai.
Nuo COVID-19 praėjusią parą mirė trys 80-89 ir po du 60-69, 70-79, 90-99 metų žmones.
Pilnai paskiepytas buvo vienas asmuo, priklausęs 80-89 metų amžiaus grupei.
Iš 7565 žmonių, iki šiol mirusių nuo COVID-19, pilnai paskiepyti buvo 682. Tiesiogiai ir netiesiogiai su COVID-19 siejama apie 14,3 tūkst. mirčių.
Praėjusią parą beveik 1,5 tūkst. žmonių buvo paskiepyta pirmąja vakcinos nuo COVID-19 doze, iš viso buvo paskiepyta per 16,2 tūkst. žmonių.
Šalyje praėjusią parą atlikta apie 16,6 tūkst. molekulinių (PGR) ir 7 tūkst. antigeno tyrimų dėl įtariamo koronaviruso.
Reanimacijose – 90 pacientų
Ligoninėse šiuo metu gydomi 1107 COVID-19 sergantys pacientai – keletu daugiau nei prieš parą, 90 iš jų – reanimacijoje.
Praėjusią parą į ligonines dėl COVID-19 paguldyti 115 žmonių – keliomis dešimtimis daugiau nei ankstesnę parą.
46 pacientams taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija, deguonis papildomai tiekiamas 948 žmonėms.
Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys anksčiau yra sakęs, kad griežtos pandemijos valdymo priemonės būtų pradedamos taikyti tuo atveju, jeigu šalies gydymo įstaigose būtų užimta 240 reanimacijos lovų.
Vyriausybė taip pat yra nusprendusi, jog reikalavimai neturintiesiems galimybių paso būtų atlaisvinami, kai per kalendorinę savaitę ligoninėse nebūtų gydoma daugiau nei 300 koronavirusu sergančių pacientų.
14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų kiek paaugo ir siekia 1182,4 atvejo. Septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis sumažėjo ir siekia 18,1 procento.
Nuo pandemijos pradžios šia infekcine liga Lietuvoje susirgo per 547 tūkst. gyventojų, nuo jos mirė beveik 7,6 tūkst. žmonių.
