Šiuo metu migrantų judėjimas gali būti ribojamas iš viso iki 18 mėnesių – sprendimus dėl to priimant kas šešis mėnesius. Pirmuosius du kartus tą daro Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) ir Migracijos departamentas (MD), trečiąjį – teismas.
„Praėjus tam terminui, toliau tos galimybės taikyti nematome. Bet šalies gyventojai turėtų būti ramūs, kad masinio migrantų paleidimo iš dabartinio apgyvendinimo vietų tikrai nebus, terminai sueis skirtingu laikotarpiu (...), tiek birželio, tiek liepos, tiek rugpjūčio mėnesį“, – spaudos konferencijoje antradienį kalbėjo viceministras.
VRM duomenimis, šiuo metu penkiuose apgyvendinimo centruose gyvena 2627 užsieniečiai, 1467 turi neteisėto migranto statusą, nes nesiprašė arba negavo prieglobsčio ir visi teisminiai ginčai baigti – jie turi būti išsiųsti iš šalies.
Daugumai judėjimo ribojimų neliks
A. Abramavičiaus teigimu, dėl 1160 prieglobsčio prašytojų dar vyksta prašymų nagrinėjimai arba dar vyksta procesai teismuose.
„Tikėtina, kad dauguma jų bus be judėjimo ribojimo, kurie galės pasirinkti galbūt esant tiek finansinėms galimybėms apgyvendinimo vietovę. Kitą vertus, Migracijos departamentas galės toliau priimti sprendimus juos apgyvendinti registracijos centruose su pilnu išlaikymu“, – kalbėjo VRM atstovas.
Jis taip pat patvirtino, kad 130-čiai asmenų jau suteikti leidimai gyventi.
„Per metus suteiktas prieglobstis 130 asmenų, kurie gavo nuolatinį leidimą gyventi, jiems suteiktos ir visos integracinės galimybės“, – tvirtino viceministras.
Jis priminė, kad Seimui pateiktose Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pataisose numatyta galimybė užsieniečiui savarankiškai gyventi ir išsilaikyti pačiam, „jei nėra galimybėms jo išsiųsti į kilmės šalį“.
Anot jo, parlamentas turės apsispręsti dėl galimybės migrantams po 12 arba po 18 mėnesių legaliai gauti darbą ir ministerija tam pritaria.
„Nors tai nepaneigia būtinybės juos išsiųsti į kilmės šalį“, – patikino VRM atstovas.
Trys alternatyvos
Dėl asmenų, toliau laikomų neteisėtais migrantais, VSAT suėjus metams nuo jų atvykimo kreipiasi į teismą – teismai spręs, ar toliau asmenims būtina taikyti judėjimo apribojimus, ar galima imtis alternatyvių priemonių.
Viena tokių priemonių, anot A. Abramavičiaus, – periodiškai atvykti į MD arba VSAT, arba „elektroninių ryšių priemonėmis“ pranešti tarnyboms apie savo buvimo vietą.
„Antroji alternatyva – užsieniečio priežiūra gali būti patikėta Lietuvos piliečiui arba Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvenančiam užsieniečiui, jei šis asmuo įsipareigoja rūpintis migrantu ir jį išlaikyti“, – kalbėjo jis.
Trečioji alternatyva, anot viceministro, bus užsienietį apgyvendinti registracijos centre be ar su judėjimo apribojimu, jei asmuo kelia grėsmę saugumui.
„Tokių atvejų neturėtų būti daug, bet, kitą vertus, realybė tokia, kad dalis iš jų yra dalyvavę riaušėse, kurstę tam tikrus neramumus. Tokiais atvejais VSAT, kreipdamasi į teismą, numatys tas rizikas“, – kalbėjo viceministras.
Viceministras patikino, kad neteisėtų migrantų grąžinimas į kilmės šalį toliau bus vykdomas aktyviai, VSAT turės žinoti, kur gyvena užsieniečiai, kad prireikus jie galėtų būti išsiųsti.
Jo duomenimis, šiuo metu yra 45 asmenys, norintys grįžti savarankiškai.
„Iš viso per metus savo noru į kilmės šalis, daugiausiai, turbūt, Irakas (95 proc.) yra grąžinti 1075 migrantai. Tai sąlyginai pakankamai geras skaičius, lyginant su kitomis ES šalimis, procentiškai, turbūt, geriausias šiandien. Iš jų paminėčiau, kad 602 grąžinti šiemet“, – kalbėjo viceministras.
Anot jo, šiuo metu priimtas sprendimas iki birželio 22 dienos pratęsti skiriamas 1000 eurų kompensacijas grįžtantiems į savo šalis savarankiškai.
A. Abramavičiaus teigimu, policijai ir VSAT taip pat pavesta pateikti rizikų vertinimus ir veiksmų planus paleidžiant migrantus gyventi Lietuvoje.
Keliauti į Vakarus nori 9 iš 10
Valstybės sienos apsaugos tarnybos vado pavaduotojas Rimantas Petrauskas sako, kad maždaug apie dešimtadalį užsieniečių pasiryžę likti Lietuvoje, tačiau didžiosios dalies tikslas „nėra pasikeitęs“, t.y. norą keliauti toliau į Vakarus deklaruoja devyni iš dešimties apklaustų dar Lietuvos-Baltarusijos pasienyje.
„Dabartinėmis sąlygomis kai kuriems užsieniečiai galbūt nepasako visos informacijos, tačiau noras pasilikti Lietuvoje yra kiek daugiau nei 10 proc. deklaruojamas. Galima kalbėti apie 30 proc., bet ne daugiau, visi kiti, matyt, vienokiais ar kitokiais būdais sieks savo tikslo – išvykti į Vakarų Europą“, – sakė VSAT vadas.
Migracijos departamento vadovė Evelina Gudzinskaitė pripažino, kad liberalesnė tvarka gali šiek tiek paskatinti naują migrantų srautą, tačiau pareigūnai tikisi, kad prevenciją padės užtikrinti fizinis barjeras ir pasienyje įrengta stebėjimo sistema.
E. Gudzinskaitė vylėsi, kad vasaros pabaigoje padaugės ir sutinkančiųjų grįžti į kilmės šalis savanoriškai, nes jie supras, kad „mana iš dangaus nepradėjo byrėti į jų kišenes“.
„Gali būti šioks toks judėjimas, bet anksčiau ar vėliau toks suvokimas sugrįš, kad jie negaus tos žalios kortos, suteikiančios teisę laisvai judėti po Šengeną, po Europos Sąjungą, tas suvokimas ateis su giliu nusivylimu, tas sugrąžinimo procesas vyks“, – patikino E. Gudzinskaitė.
Prieš metus kilusį migrantų iš Baltarusijos antplūdį Lietuva vadina Minsko režimo hibridine ataka. Praėjusiais metais iš Baltarusijos į Lietuvą neteisėtai atvyko beveik 4,2 tūkst. migrantų. Dalis jų savanoriškai grįžo į kilmės šalį, dalis buvo deportuoti, kitiems buvo suteiktas prieglobstis arba jie pasišalino iš Lietuvos.
VRM duomenimis, per metus migrantų krizės valdymui jau išleista 35 mln. eurų, didžioji dalis šių išlaidų – Europos Komisijos skirtos lėšos.
